Nuo balandžio 22 d. bus skiriamos dotacijos privačių miškų kokybei gerinti

2024-04-16

Miškų savininkams, norintiems pagerinti jiems priklausančių išretėjusių ir ekonomiškai menkaverčių medynų ar krūmynų kokybę, pertvarkant juos į produktyvius ir atsparius klimato kaitai medynus,  bus skiriamos dotacijos. Aplinkos projektų valdymo agentūra (APVA) balandžio 22 d. kvies teikti paraiškas šiai paramai gauti.

Tai viena iš Aplinkos ministerijos iniciatyvų formuojant klimato kaitai atsparesnius miškus ir labai gera proga privačių miškų savininkams investuoti į kokybiškesnį savo ateities mišką, kuriuo galėtų džiaugtis ir didžiuotis jo paveldėtojai.

Parama skiriama pagal Aplinkos ministerijos aplinkos apsaugos ir klimato kaitos valdymo plėtros programos pažangos priemonės „Skatinti miškų plėtrą ir darnų miškų sektoriaus vystymąsi“ veiklą „Išretėjusių ir ekonomiškai menkaverčių medynų ar krūmynų pertvarkymas į produktyvius ir atsparius klimato kaitai medynus, įvairiarūšių ir įvairiaamžių medynų formavimas“.

2024 m. šiai priemonei įgyvendinti iš valstybės biudžeto numatyta iš viso skirti 87 tūkst. eurų.  Atsižvelgiant į sodinamas medžių rūšis, taikomas jų apsaugos nuo miško kenkėjų priemones, 1 ha bus skiriama nuo 3 iki 3,9 tūkst. eurų parama vadovaujantis finansavimo sąlygų aprašu.

Kokiais atvejais skiriama parama?

Kai  Miško kirtimo taisyklių nustatyta tvarka vykdomi specialieji medynų ir krūmynų pertvarkymo kirtimai ir atkuriamas miškas, pagerinant medynų rūšinę sudėtį ir kokybę.

Kokius medynus ar krūmynus galima pertvarkyti?

• II–III grupių miškuose – nevietinių, svetimžemių ar invazinių rūšių medynus, IIA grupės miškuose – dirbtiniu būdu įveistus medynus, siekiant šių rūšių medžius ar krūmus pakeisti vietinių rūšių medžiais ar krūmais, didinti miškų natūralumą ir paskatinti biologinės įvairovės atsikūrimą;
• IV grupės miškuose – krūmynus, nevietinių, svetimžemių ar invazinių medžių rūšių medynus, gluosnynus, blindynus ir baltalksnynus iki 30 metų amžiaus, kitų minkštųjų lapuočių – iki 20 metų amžiaus jaunuolynus.

Kokiais būdais galima pertvarkyti menkaverčius medynus ir krūmynus?

• Ištisiniu, kai iki 8 ha plote (išskyrus Kuršių nerijos kalninės pušies medynus) pašalinami visi medžiai ir krūmai ir želdinama ištisai;
• koridoriais, kai pertvarkomi jaunuolynai, kuriuose iškertami koridoriai ir juose  želdinama, tarp jų paliekant neiškirstas medžių juostas;
• grupėmis, kai nevienodo skalsumo jaunuolynuose, kuriuose tikslinės medžių rūšys auga netolygiai, iškertamos mažesnio kaip 0,4 skalsumo ar nepageidaujamų medžių rūšių grupės ir vietoje jų sodinami želdiniai.

Kokia tvarka vykdomas medynų ir krūmynų pertvarkymas?

• Per ALIS sistemą Valstybinei miškų tarnybai pateikiamas prašymas kirsti mišką specialiaisiais medynų ir krūmynų pertvarkymo kirtimais Leidimų kirsti mišką išdavimo tvarkos aprašo nustatyta tvarka. Prie prašymo pridedamas pertvarkomo medyno Miško želdinimo ir žėlimo projektas, parengtas laikantis Miško atkūrimo ir įveisimo nuostatų  reikalavimų.
• Iš Valstybinės miškų tarnybos gavus Leidimą kirsti mišką specialiaisiais medynų ir krūmynų pertvarkymo kirtimais ir patvirtintą Miško želdinimo ir žėlimo projektą, vykdomi specialieji medynų ir krūmynų pertvarkymo kirtimai. Po kirtimų miškas želdinamas, prižiūrimas ir saugomas vadovaujantis patvirtintu Miško želdinimo ir žėlimo projektu.

Plačiau apie medynų ir krūmynų pertvarkymo (rekonstrukcinius) miško kirtimus galite paskaityti Aplinkos ministerijos tinklalapyje skelbiamose Miško kirtimo rekomendacijose (Vilnius, 2011), kurias parengė prof. habil. dr. A. Juodvalkis, prof. habil. dr. S. Karazija ir dr. V. Mikšys, 5 skyriuje ,,Specialieji miško kirtimai, rekonstrukciniai miško kirtimai“.

APVA paraiškas vertins, priims sprendimus dėl dotacijų skyrimo ir jas išmokės. Valstybinė miškų tarnyba atliks įvykdytų darbų patikrą. Pertvarkyti medynai turės būti prižiūrimi ir saugomi miško savininkų lėšomis.

Raginame privačių miškų savininkus nedelsti ir teikti paraiškas gauti dotacijas. Paraiškas galima bus teikti iki birželio 21  d.16 val. arba kol bus paskirstyta visa šiam kvietimui teikti paraiškas skirta suma – 87 tūkst. eurų.

Visos paraiškos teikiamos per sistemą APVIS sistemą. Paraiškų teikimo klausimais, prašome kreiptis į atsakingus APVA specialistus tel. Nr. +37060289477 ir +37060289450 arba el. p.: miskai@apva.lt.

Ši veikla padės įgyvendinti 2021–2030 metų Nacionaliniame pažangos plane numatytus darnaus vystymosi principus, sustiprins miškų gebėjimą prisitaikyti prie klimato pokyčių, padidins jų atsparumą, užtikrins darnų miškų sektoriaus vystymąsi.

Medienos ir jos produktų eksportas bei importas 2023 metais

2024-04-09

2023 metais prekybos mediena ir jos gaminiais tendencijos, įskaitant baldus, popierių ir jo produktus, buvo panašios į bendrąsias prekybos tendencijas. Medienos ir jos gaminių importas pernai sumažėjo 26%, o eksportas – 16%. Sumažėjus prekybos apimtims, teigiamas prekybos saldo nuo 2,8 mlrd. Eur sumažėjo iki 2,6 mlrd. Eur 2023 metais.

Per metus medienos bei jos gaminių eksporto apimtys sumažėjo nuo 5,1 iki 4,3 mlrd. Eur. Šios šakos dalis bendrame eksporte per metus sumažėjo nuo 11,5% iki 10,8%. Drožlių plokštės ir lukštas buvo tik vienos iš keleto prekių, kurių eksportas išaugo.

Medienos bei jos gaminių importas sumažėjo nuo 2,3 mlrd. Eur iki 1,7 mlrd. Eur. Šios produkcijos importas mažėjo gerokai sparčiau nei bendrasis importas, dėl to, jos dalis bendrame importe nuo 4,3% sumažėjo iki 3,7%. Importuotų popieriaus ir jo gaminių vertė 2023 m. sumažėjo 18%, o baldų – 20%. Įvežtos pjautinės medienos vertė sumažėjo per pusę. Medienos granulių ir briketų importas sumažėjo panašia dalimi – 46%.

Apvalioji padarinė mediena

Eksportas. 2023 m. iš Lietuvos eksportuota 1506 tūkst. m³ apvaliosios padarinės medienos (malkos į šį kiekį nepatenka), arba 8% daugiau nei 2022 metais. Didžiausias medienos kiekis – 451 tūkst. m³ buvo išvežtas pirmąjį ketvirtį, o mažiausias – 333 tūkst. m³ trečiąjį. Paskutinį ketvirtį eksporto apimtys išaugo iki 355 tūkst. m³.

Spygliuočių medienos 2023 m. buvo išvežta 1001 tūkst. m³. Tai yra 17% daugiau nei 2022 m. Tuo tarpu lapuočių medienos eksportas sumažėjo 7% iki 505 tūkst. m³.

Latvija išliko pagrindine apvaliosios padarinės medienos eksporto rinka, į kurią išvežta 863 tūkst. m³ apvaliosios medienos arba 10% daugiau nei 2022 m. Eksportuotas spygliuočių medienos kiekis padidėjo 27% iki 694 tūkst. m³, o lapuočių sumažėjo 29% iki 170 tūkst. m³. Daugiausia (185 tūkst. m³) spygliuočių medienos išvežta antrąjį ketvirtį. Antrojoje metų pusėje eksportas palaipsniui mažėjo ir ketvirtą ketvirtį sudarė 159 tūkst. m³.

Apvaliosios medienos eksportas į Lenkiją 2023 m. sumažėjo ketvirtadaliu – iki 283 tūkst. m³. Spygliuočių apvaliosios medienos eksportas į Lenkiją, priešingai nei į Latviją, sumažėjo 39% iki 123 tūkst. m³. Iš šio kiekio 29 tūkst. m³ įvežti ketvirtąjį ketvirtį. Lapuočių medienos eksportas į Lenkiją sumažėjo dešimtadaliu, iki 160 tūkst. m³. Iš šio kiekio 32 tūkst. m³ įvežti ketvirtąjį ketvirtį.

Eksportas į Švediją 2023 m. padidėjo 35% iki 151 tūkst. m³. Eksporte dominavo beržo popierrąsčiai, kurių per metus išvežta 115 tūkst. m³ arba 24% daugiau nei 2022 metais. Spygliuočių popierrąsčių parduota 36 tūkst. m³, t. y. beveik dvigubai daugiau nei 2022 metais.

Eksportas į Suomiją padidėjo du kartus iki 115 tūkst. m³. Spygliuočių popierrąsčių parduota 67 tūkst. m³, kai 2022 m. jų išvežta 39 tūkst. m³. Beržo popierrąsčių išvežta 48 tūkst. m³, arba du su puse karto daugiau nei 2022 metais.

Importas. 2023 m. apvaliosios padarinės medienos importuota 335 tūkst. m³ arba 35% daugiau nei 2022 metais. Didžiąją šio kiekio dalį sudarė spygliuočių mediena – 207 tūkst. m³. Jos importas padidėjo 38%.

Pagrindine apvaliosios padarinės medienos tiekėja išliko Lenkija, iš kurios įvežta 198 tūkst. m³ šios medienos. Tai yra 37% didesnis kiekis, nei 2022 metais. Didžiąją importo dalį sudarė spygliuočių rąstai, o lapuočių medienos įvežta tik 2 tūkst. m³. Ketvirtąjį ketvirtį spygliuočių rąstų įvežta 49 tūkst. m³.

Iš Latvijos 2023 metais įvežta 130 tūkst. m³ medienos, t. y. 33% daugiau, nei 2022 metais. Spygliuočių medienos importuota 5 tūkst. m³. Lapuočių medienos importas nuo 96 tūkst. m³ 2022 metais padidėjo iki 125 tūkst. m³.

Pjautinė mediena

Eksportas. 2023 m. eksportuota 977 tūkst. m³ pjautinės medienos. Tai yra 14% mažiau, nei 2022 metais. Didžiausias medienos kiekis (249 tūkst. m³) išvežtas trečiąjį ketvirtį. Ketvirtąjį ketvirtį eksportas sumažėjo iki 243 tūkst. m³. 2022 metais per tą patį laikotarpį eksportuota 212 tūkst. m³ medienos.

Spygliuočių mediena sudarė 75% eksporto. Per metus jos išvežta 735 tūkst. m³ arba 12% mažiau, nei 2022 metais. Daugiausia šios medienos eksportuota per pirmąjį ir ketvirtąjį ketvirčius – po 185 tūkst. m³. Antrąjį ir trečiąjį ketvirtį eksportas buvo kiek mažesnis – 182 tūkst. m³. 2023 m. lapuočių pjautinės medienos eksportuota 242 tūkst. m³, t.y. 20% mažiau, nei 2022 m. Ketvirtąjį ketvirtį išvežta 58 tūkst. m³, t. y. mažiau nei vidutiniškai.

2023 metais eksportas į Australiją – pagrindinę 2022 metų pjautinės spygliuočių medienos eksporto rinką sumažėjo trečdaliu – iki 82 tūkst. m³. Antrojoje metų pusėje eksportas vyko aktyviau. Per ketvirtį į Australiją buvo išvežama po 24 tūkst. m³ medienos.

Daugiausia – 84 tūkst. m³ spygliuočių medienos 2023 m. išvežta į Vokietiją. Eksportas, lyginant su 2022 metais, sumažėjo 15%. Didžiausias kiekis (25 tūkst. m³) į Vokietiją išvežtas pirmąjį ketvirtį. Ketvirtąjį ketvirtį eksportuota 21 tūkst. m³ medienos.

Panašiai keitėsi ir eksportas į Prancūziją. Pirmą ketvirtį į ją išvežta 25 tūkst. m³ medienos. Ketvirtąjį ketvirtį eksportas sumažėjo iki 16 tūkst. m³. Iš viso į Prancūziją išvežta 81 tūkst. m³ pjautinės spygliuočių medienos, o tai yra 4% mažiau nei 2022 metais.

Eksporto apimtys į Ispaniją ir Pietų Korėją per metus beveik nepasikeitė. 2023 m. į jas parduota po 57 tūkst. m³ pjautinės spygliuočių medienos. Eksportas į Saudo Arabiją išaugo 29% iki 56 tūkst. m³. Ketvirtąjį ketvirtį išvežta 15 tūkst. m³ medienos.

Pjautinės lapuočių medienos eksportas į Vokietiją sumažėjo 20% iki 86 tūkst. m³. Nepaisant to, Vokietija ir toliau išliko didžiausia šios medienos pirkėja, kuriai atiteko 36% eksporto. Eksporto apimtys per metus keitėsi nežymiai. Ketvirtąjį ketvirtį išvežta 22,5 tūkst. m³ medienos.

Kita svarbia pjautinės lapuočių medienos rinka buvo Belgija. Jai teko 12% eksporto. 2023 m. į Belgiją išvežta 30 tūkst. m³ medienos. Tai yra 7% daugiau, nei prieš metus. Didžiausias medienos kiekis – 8,7 tūkst. m³ išvežtas trečiąjį ketvirtį. Ketvirtąjį ketvirtį eksportas sumažėjo iki 6,4 tūkst. m³.

Importas. 2023 m. pjautinės medienos importuota 560 tūkst. m³ arba 41% mažiau, nei 2022 metais. Per du metus pjautinės medienos importas sumažėjo 2,6 karto. 2023 m. spygliuočių pjautinės medienos įvežta 443 tūkst. m³, o tai yra 44% mažiau, nei 2022 metais. Didžiausias šios medienos kiekis – 124 tūkst. m³ įvežtas antrąjį ketvirtį. Ketvirtąjį ketvirtį importas sumažėjo iki 104 tūkst. m³.

Lapuočių pjautinės medienos 2023 m. importuota 117 tūkst. m³ arba 31% mažiau, nei 2022 m. Importas aktyviau vyko pirmąjį pusmetį. Antrąjį pusmetį importas sumažėjo iki 23 tūkst. m³ per ketvirtį.

2023 m. įvežami medienos kiekiai mažėjo, nes mediena iš Baltarusijos ir Rusijos nebuvo įvežama. 2022 m. iš šių šalių įvežta 446 tūkst. m³ pjautinės medienos. Didžiąją dalį šio kiekio – 406 tūkst. m³ sudarė spygliuočių mediena. Importo sumažėjimą iš šių valstybių kiek kompensavo išaugęs importas iš Švedijos, Ukrainos ir Suomijos. Per metus iš Švedijos įvežami kiekiai išaugo pusantro karto iki 113 tūkst. m³. 2022 metais iš Ukrainos įvežta 28 tūkst. m³ pjautinės spygliuočių medienos, o 2023 m. – 70 tūkst. m³. Ketvirtąjį ketvirtį importas iš šių šalių sumažėjo atitinkamai iki 23 tūkst. m³ ir 16 tūkst. m³.

Į metų pabaigą importas išaugo iš vienintelės Suomijos. Ketvirtąjį ketvirtį iš jos įvežta 17 tūkst. m³ medienos, o per metus – 61 tūkst. m³.

2023 m. pjautinės spygliuočių medienos importas iš Latvijos sumažėjo 16% iki 126 tūkst. m³ Ketvirtąjį ketvirtį šios medienos įvežta 30 tūkst. m³. Latvija išliko viena iš pagrindinių pjautinės lapuočių medienos tiekėja. Iš jos įvežta 30 tūkst. m³ šios medienos. Daugiau jos (41 tūkst. m³) įvežta tik iš Ukrainos.

Balandžio 3 d. dalyvavome diskusijoje „Vilnius – milijoninis miestas. Ūkininkystė ir miškininkystė.“

2024-04-05

Pranešėjas bei diskusijos moderatorius:

Prof. Viktoras Pranckietis – Seimo Kaimo reikalų komiteto pirmininkas

Diskusijos dalyviai:

Romualdas Vaitkus – Seimo Aplinkos apsaugos komiteto narys;

Kęstutis Šetkus – Aplinkos ministerijos viceministras;

Aidas Pivoriūnas – Miškininkų sąjungos valdybos narys, Privačių miškų savininkų asociacijos valdybos narys;

Giedrė Šlevinskė – Privačių miškų savininkų asociacijos vadovė;

Ignas Hofmanas – Lietuvos žemės ūkio tarybos pirmininkas;

Algirdas Gaižutis – Lietuvos miško ir žemės savininkų asociacijos vadovas.

Balandžio 12-13 d. seminaras apie darbą su arkliais miškininkystėje

2024-04-03

Organizuojamas seminaras darbo su arkliais tema, seminarą ves lektorius iš Austrijos Wolfgang Ehmeier.

Seminare bus aptariama darbo arkliais miškininkystėje situacija ir perspektyvos, taip pat bus diskutuojama kitomis darbo žemės ūkyje temomis, bei vyks praktiniai mokymai.

Seminaras vyks LSAVAA Prezidento Viganto Indrašiaus ūkyje adresu: Gaižiūnų g. 27, Gaižiūnai, Biržų r. sav..

Seminaras vyks 2024-04-12-13 d.

Susidomėjusius kviečiame registruotis el. paštu: sunkiejiarkliai.lsavaa@gmail.com