Aktualu

Dėl Miškų įstatymo projekto

2020 05 21

Privačių miškų savininkų asociacijos (PMSA) pasiūlymai LR aplinkos ministerijai dėl Miškų įstatymo pakeitimo projekto.

Nokdaunas baltarusišku buldozeriu

2020 05 14

Valdžios vyrai prieš kelis metus patikino Tautą – „Mūsuose nežybės lemputės iš nesaugios kaimynų atominės elektrinės!“ O dar – tvirtai pažadėjo plėsti saugomas teritorijas ir mažinti medžiapjūtės apimtis. Tauta apsalo iš laimės. Dalis dar ir dabar lyg mantrą lemena burtažodžius „Baigia iškirsti miškus“, „Labanoras“, „Išveža medieną“.

Kai tokios miglos į ausis pripūsta į valias, galima pasireguliuoti…pelną. Jo schema paprasta – Lietuvoje sunaikinti vietos biokuro gamintojus, medienos skiedrą gaminančius iš miško atliekų (čia net nekalbama apie didesnį miško naudojimą) įvesti miško naudojimo ribojimus per būtų-nebūtų buveinių tinklo plėtrą, padidinti šilumos vartojimo pajėgumus, į eksploataciją įvedant milžiniškas atliekų deginimo gamyklas ir plačiai atverti sienas kaimyninės šalies kenkėjų pažeistai medienai per naujai tiesiamus geležinkelio ruožus. Kai sumažini pasiūlą, padidini paklausą, prie šio paslaptingo poreikio pradeda rikiuotis eilės tų, kurie nieko nelaukę ima ir valingai patenkina tąjį poreikį.

Kaip skebia oficialūs naujausi duomenys už 2018 metus (už praėjusius metus duomenų dar nėra), prekybos santykiai tarp Lietuvos ir Baltarusijos yra intensyvūs ir vis labiau intensyvėjantys. Pagal paslaugų importą kaimyninė šalis buvo 1-oje vietoje tarp visų Lietuvos prekybos partnerių. Prekių importas iš Baltarusijos augo 16% (107,4 mln. eurų) iki 764,7 mln. eurų, lyginant su 2017 m. Čia aptariama gretutinė šalis mums įdomi kaip tik dėl to, kad svarbiausia importuojamų prekių grupė iš Baltarusijos buvo ne kas kita, o mediena ir jos gaminiai. Importas 2018 m. išaugo 40% iki 166,1 mln. eurų, lyginant su 2017 m.

Yra žinoma, kad šilumos kainas šilumos tiekimo įmonėms, vadovaudamasi „Šilumos kainų nustatymo metodika“, nustato Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija (VKEKK), kainos yra perskaičiuojamos kiekvieną mėnesį, įvertinus kuro kainos ir perkamos šilumos kainų pasikeitimą. Šilumos kainų dydį labiausiai lemia šilumos gamybai naudojamo kuro kainos. Viešai deklaruojama, kad biokuro kaina sudaro apie 80% šilumos kainos. Centralizuotai tiekiamos šilumos kainos pokyčius iš esmės lemia kuro ir superkamos šilumos kainos.

Per metus (2020 m. sausis/2019 m. sausis) biokuro kaina mažėjo 33%. Ar galutiniai šilumos vartotojai pajuto šilumos kainos mažėjimą? Turėtų pasitikrinti sąskaitas, bent jau mano, sostinės gyventojo, centrinio šildymo naudotojo, sąskaitos nemažėjo, o namai buvo šildomi, lyg už lango pusę metų būtų -30 °C, nors turėjome pačią šilčiausią žiemą per paskutinius pusę šimto metų.

Oficialiai deklaruojama, kad praėjusiais metais Lietuvoje nupirkta 425 tūkst. tne., biokuro, iš kurių sm2 atkeliaujančių iš kaimyninės Baltarusijos yra 70 proc. Jei šie skaičiai nieko nesako, pabandykite įsivaizduoti 80 000 skiedrovežių, kertančių sieną. Gerai prisidedam prie kovos su klimato kaita, ane?

Šilumininkų abrakadabrą pavertus į kietmetrius, gauname apie 1 mln. 800 tūks. m3 medienos produktų masės. Pažvelgus detaliau į valstybės įmonės miškų urėdijos pateikiamus duomenis, matome, kad malkinės medienos per pusmetinius konkursus parduota 150 tūks. ktm. Dar yra vykdyti pardavimai ilgalaikėmis sutartis, bet mano žiniomis, jos sudarytos tik su medžio plokščių gamintojais. Dar yra malkinės medienos pardavimai iš privačių miškų ir pjovimo atliekos iš kelių belikusių lentpjūvių šalyje. Visa tai sudėjus, gauname, kad vietos biokuro pasiūla buvo apie 500 tūkst. ktm. O tai reiškia, kad gerai suteptais geležinkelio bėgiais įsivežėme maždaug 2,5 karto daugiau, nei parduota biokurui tinkamos žaliavos.

Norit dar fokusų? Prašau. Aplinkos ministerija deklaruoja, kad iš valstybinių miškų nupirkta apie pusę pagaminto kiekio, vadinasi likęs kiekis paliktas tiesiog supūti miške, o tai yra 2,5 mln. eur. Yra žinoma, kad kaimyninės šalies produkcija lietuviško biokuro kainas numušė trečdaliu, tai miškuose supuvusi suma yra 3 mln. eur. Čia pateikti skaičiavimai tik apie vieną kurui tinkamą medienos produktą, kalbant apie kitą žaliavą sm3, jos nepavyko parduoti apie 100 tūks. ktm, įvertinus kainos dempingą mūsų miškuose supuvo dar 1,5 mln. eur.

Mūsų skaičiavimais, dėl nerentabilumo privačiuose miškuose palikta pūti apie 300 ktm sm3 šakų produkcijos, tad vien privatūs miškų savininkai neteko apie 5 mln. eur., o kur dar sumažėjusios kainos įtaka.

Dabartinę situaciją apibrėžia vietos biokuro gamybos įmonės vadovas – kaip turi jaustis smulkus verslo atstovas, stabdantis savo įmonės veiklą, dėl to savo darbuotojui turi pranešti žinią apie atleidimą, nors per penkiolika metų buvo sukurtos šešios dešimtys darbo vietų kaimo vietovėse, investuotos milijoninės lėšos į žmonių mokymus ir biokuro ruošimo techniką?

Ir visa tai vyksta dėl to, kad savimi besigrožintys valdininkėliai, mišką matę tik pro automobilio langus, o biokurą iš fancy konsultantų paruoštų fancy strategijų ataskaitų, niekaip nesugeba parengti tvarkos, kad pirmiausia būtų naudojami vietos žaliavų resursai.

Aidas Pivoriūnas, Privačių miškų savininkų asociacijos direktorius

Leidimų išdavimo tvarka

2020 05 07

Leidimų medžiapjūtei išdavimas ir pranešimų apie medžiapjūtės ketinimą priėmimas persikėlė į elektroninę erdvę ir vyksta naudojantis Aplinkos apsaugos leidimų informacine sistema (toliau ALIS).

Kaip galima prisijungti prie ALIS? Vartotojams ALIS pasiekiamas adresu – alis.am.lt. Vartotojai prisijungti gali per elektroninius valdžios vartus naudodamiesi bankų autentifikacija arba elektroninės atpažinties priemonėmis (kvalifikuotu mobiliuoju parašu, kvalifikuotu elektroniniu parašu).

Kas gali pateikti paraišką medžiapjūtei per ALIS? Per ALIS paraišką gali pateikti pats miško savininkas arba įgaliotas asmuo. Jei miško savininkas fizinis asmuo, įgaliotas asmuo turi pateikti notaro patvirtintą ar notaro patvirtinimui prilygintą įgaliojimą (kopiją). Kuomet miško savininkas yra juridinis asmuo, prie paraiškos pridedamas įgaliojimas (kopija) pasirašytas juridinio asmens vadovo, patvirtintas juridinio asmens antspaudu (jeigu jis antspaudą privalo turėti).

Ar reikia bendraturčių raštiško sutikimo teikiant dokumentus per ALIS? Norint gauti leidimą ar pranešimą prie paraiškos turi būti pridėtas raštiškas bendraturčių sutikimas pasirašytas visų bendraturčių kvalifikuotu mobiliuoju ar elektroniniu parašu.

Kas turi pasirašyti ant biržės atrėžimo dokumentų jei jie teikiami per ALIS? Per ALIS biržės atrėžimo dokumentai priimami tik pasirašyti biržės rėžėjo kvalifikuotu mobiliuoju ar elektroniniu parašu.

Ar reikia savininkui teikiančiam paraišką per ALIS papildomai pasirašinėti dokumentus kvalifikuotu elektroniniu/mobiliuoju parašu? Savininkui kitų asmenų paruoštų dokumentų papildomai pasirašinėti nereikia, tačiau tie dokumentai turi būti pasirašyti juos parengusių asmenų elektroniniu parašu.

Noriu gauti leidimą sanitarinei medžiapjūtei, kurią paraišką reikėtų pildyti norint gauti Leidimą? Reikėtų pildyti paraišką L12 – Leidimas kirsti mišką. Pranešimai apie ketinimus pildomi tik stichinių nelaimių miškuose atvejais, t.y. tik tais atvejais ir tik toje teritorijoje, kurioje paskelbta ekstremalioji situacija.

Jei turite klausimų, prieš pildydami paraišką galite konsultacijos kreiptis į VMT Miškų ūkio priežiūros skyriaus pareigūnus, kontaktai pateikiami čia:

Finansinė parama saugomose teritorijose miškuose

2020 04 30

Privačių miškų savininkams ar jų asociacijoms, kurių valda yra ,,Natura 2000″ teritorijoje ir joje aptinkama Europos bendrijos (EB) svarbos miškų buveinė (pvz., 9010 *vakarų taiga, 9020 *plačialapių ir mišrūs miškai, 9050 žolių turtingi eglynai ir kt.) ar potenciali buveinė ir/ar EB svarbos rūšių radavietės ar buveinės, 2015-2020 m. laikotarpiu teikiama finansinė parama už šiuos miško valdoje nustatytus ūkinės veiklos apribojimus:

  1. Draudžiami (atidėti) pagrindiniai miško kirtimai arba leidžiami nedidelio intensyvumo atrankiniai kirtimai (leidžiant iškirsti ne daugiau kaip 10 procentų medyno tūrio per 10 metų)). Kompensacijos dydis – 272 EUR/ha (pirminiu ne ilgesniu kaip 5 metų laikotarpiu). Pasibaigus pirminiam 5 metų laikotarpiui – 200 EUR/ha. Išmoka kasmetinė.
  2. Draudžiami ugdomieji miško kirtimai, brandžių medžių iškirtimas, draudžiami ar apriboti sanitariniai kirtimai, paliekant tam tikrą džiūstančių medžių ar sausuolių skaičių 1 ha, Kompensacijos dydis – 155 EUR/ha. Išmoka kasmetinė.
  3. Plynose pagrindinių miško kirtimų biržėse turi būti paliekamas papildomas skaičius neiškirstų žalių medžių. Kompensacijos dydis – 156 EUR/ha. Išmoka vienkartinė.
  4. Sanitariniais kirtimais draudžiama iškirsti visus džiūstančius ar išdžiūvusius medžius. Kompensacijos dydis – 62 EUR/ha. Išmoka kasmetinė.

Kompensacinės išmokos už valdoje taikomus apribojimus bus skiriamos privačių miškų savininkams ar jų asociacijoms, kai valdos plotas ,,Natura 2000″ teritorijoje, kuriame taikomi miško kirtimų apribojimai yra ne mažesnis kaip 0,5 ha.

Paramą pagal veiklą „Natura 2000 išmokos miškuose“ gali gauti ir tie privačių miškų savininkai, kurių valda nepatenka į ,,Natura 2000″ teritoriją, tačiau valdoje yra nustatyta EB svarbos paukščių (pvz., mažojo erelio rėksnio, juodojo gandro, jūrinio erelio, gyvatėdžio, vapsvaėdžio, uralinės pelėdos ar lututės ir kt.) veisimosi vieta ar kurtinio tuokvietė, kurioje pagal Miško kirtimų taisyklių reikalavimus yra draudžiami pagrindiniai miško kirtimai.

Miško savininkui už valdoje ar jos dalyje draudžiamus pagrindinius miško kirtimus pirmus 5 metus būtų mokama 272 EUR/ha kompensacija, vėliau, pasibaigus 5 metų laikotarpiui – 200 EUR/ha kompensacija.

Miško savininkai, siekdami išmokos už draudžiamus pagrindinius kirtimus paukščių veisimosi vietoje, deklaruodami mišką, privalės turėti arba miškotvarkos projektą, arba Išvadą apie valdoje nustatytą EB svarbos paukščių veisimosi vietą. Tiek miškotvarkos projekte, tiek Išvadoje turi būti pateikta informacija apie valdoje nustatytą EB svarbos paukščių veisimosi vietą ir kokiame miško plote draudžiami pagrindiniai kirtimai. Deklaruojant valdą, PPIS reikia pasirinkti kodą PK (uždrausti pagrindiniai kirtimai). Dėl Išvadų miško savininkai turėtų kreiptis į miškotvarkos projektų rengėjus.

Svarbu žinoti, kad išmoka mokama tik tuo atveju, jei miškas valdoje, kurioje nustatyta EB svarbos paukščių rūšies veisimosi vieta, jau yra pasiekęs IV grupės miškams taikomą kirtimų amžių. Pvz., jei veisimosi vieta nustatyta eglyne, išmoka būtų mokama už tą plotą, kuriame eglynas yra ne jaunesnis kaip 71 m. amžiaus.

Dėl papildomos informacijos apie dokumentų rengimo, kompensacijų skyrimo tvarką tiek miškų savininkai, tiek miškotvarkos projektų rengėjai gali kreiptis tel. Nr. +370 659 63294 arba el. paštu agne.karlone@vstt.lt


Susisiekite, rašykite mums!

Tapkite asociacijos nariu!

Atnaujinkite narystę!

Praneškite apie pažeidimą!