Aktualu

Kodėl keliama isterija dėl miško ploto?

14.02.18

Politikai kelia idėją pakeisti Miškų įstatymą taip, kad privatiems miškų savininkams būtų galima turėti iki 500 ha. Ar 100, ar 1000 ar 20 000. Patys nebežino. Kas, kad daugiau nei 90% visų privačių miško valdų nesiekia nė 10 ha ir galybėje visokių miškų ūkio sektoriaus plėtrą nusakančių programų ir galimybių studijų, rengtų rimčiausių mokslininkų ir patvirtintų valstybės institucijų, yra numatytas esminis nacionalinio miškų ūkio plėtros tikslas – didinti miškų ūkio ekonominį efektyvumą ir konkurencingumą konsoliduojant ir plečiant miško valdas bei didinant miško plotus.

Šalyje jau daugiau nei du dešimtmečius galioja ribojimas miško valdos dydžiui, nustatantis, kad bendros nuosavybės miško sklypai negali būti skaidomi vienam savininkui atskira dalimi, jei jam ar jai lieka mažiau nei 5 ha. Šia nuostata yra nepatenkinti labai daug žmonių, kurie pagrįstai skundžiasi, kad negali laisva valia disponuoti savo turtu. Beje, tai yra viena iš priežasčių, kodėl Lietuvoje vidutinė private miško valda siekia tik 3 ha, o valstybinio miško vieneto – apie 50 000 ha.

Beje, privačių miško valdų dydžio „lubų“ nėra jokioje Europos Sąjungos šalyje, o visos valdos, užimančios mažesnį plotą nei 1000 ha yra laikomos smulkiomis.

Kuomet mūsų šalis 2004 m. įstojo į Europos Sąjungą, ne miškams, o žemės ūkio paskirties žemei buvo įvesti apribojimai. Nuo to laiko miško valdas pirko ir pardavė tiek vietos, tiek užsienio kapitalo įmonės, didžioji valdų pirkimo banga jau yra praėjusi, kuomet miško žemės kainos buvo žemos. Per šį bene penkiolikos metų laikotarpį vidutinė privati 3 ha miško valda valda kaip nepadidėjo, taip nepadidėjo. Ir tai yra bene liūdniausias faktas, nes sekant darnaus miškų ūkio principais, kuriais siekiama užtikrinti miškuose socialinę, ekologinę ir ekonominę pusiausvyrą, viena iš būtinų sąlygų yra miško valdų optimizavimas ir konsolidavimas.

Visai nebijau ir užsieniečių invazijos, nes jie pirkti miškus gali jau penkiolika metų, o jei ir supirko 3% visų privačių miškų, tai vertinčiau kaip jiems labai gerą rezultatą.

Politikams derėtų žinoti, kad Lietuva per europinės paramos priemones miškams, teikiamą paramą kaip tik reikalauja stambinti miškų ūkius. Kas atlygins nuostolius investuojantiems į miškus, jei Seimas ims ir apribos laisvą teisę turėti miško tiek, kiek mano esant būtinybei, kad verlsas galėtų išlaikyti kaimiškose vietose sunkiai sukurtas darbo vietas miško rangos įmonėse?

Žvelgiant į nevienareikšmiškai vertinamus žemės ūkio paskirties žemės pardavimo ribojimus ir saugiklius ir šių ribojimų pasekmes matome, kad jei panašios idėjos būtų įgyvendintos ir privačiuose miškuose, tai duotų tik vieną aiškiai pastebimą rezultatą – sudarytų prielaidas nedidėti miško valdų kainoms, o to manau, nepageidautų niekas iš 250 000 esamų miško savininkų.

Galų gale, pastaruoju metu net ir dažniausiai racionaliai mąstančių valdančiųjų išreikštas noras kaip nors riboti miško žemės plotą nė iš tolo neprimena valstybinio miškų ūkio reformos argumentacijos, kad tik stambus ir kompaktiškas miškų ūkis gali dirbti efektyviai ir užtikrinti deramą dėmesį aplinkosaugai.

Reikia suprasti vieną paprastą dalyką, kad ribojimų privatiems miškams įvedimas į pato situaciją įvestų nacionalinę medienos pramonę, naujos investicijos į medžio apdirbimą, kur ir taip ženkliai atsiliekame nuo kaimynų, nebebūtų įmanomos. Dėl ypač smulkių privačių miško valdų ir nekompaktiško jų išsidėstymo, moraliai pasenusios ir dirbtinai užaukštintos medžių kirtimo amžiaus metodikos, kertantis vieną kartą per dešimtmetį privatus miškų ūkis iškerta tik 50% metinio prieaugio. Su ribojimais šie skaičiai atitolintų tolygų medienos tiekimą apskritai.

Kviečiu politikus korektiškai ir plačiai diskusijai, kviečiu tartis ir domėtis privačias miškais, įdėti nors kiek pastangų suprasti miškų ūkį ir miško savininkų kasdieną, o ne vien tik bandyti operuoti melagingais skaičiais, neatsakingais pareiškimais eilinį kartą klaidinti visuomenę apie baubus tūnančius miškuose.

Aidas Pivoriūnas, Privačių miškų savininkų asociacijos direktorius

Kenkėjų paieškos programa

07.02.18

Valstybinės miškų tarnybos Miško sanitarinės apsaugos specialistai sukūrė mobiliąją programą pagrindiniams miško kenkėjams ir ligoms atpažinti.

Programa skirta tik Android operacinę sistemą palaikantiems mobiliesiems įrenginiams. Instaliuojant programą pasirodys lentelė, kad dėl saugumo negalima instaliuoti, todėl nustatymuose reikia nurodyti, kad galima diegti programą iš „nežinomų šaltinių“ ir kartoti instaliavimą.

Programą parsisiųsti galima iš čia:

Dėl kasmetinių kompensacijų saugomose teritorijose

31.01.18

LR aplinkos ministerija parengė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. gruodžio 3 d. nutarimo Nr. 1578 „Dėl Kompensacijų privataus miško savininkams ir valdytojams, kurių valdose steigiama nauja saugoma teritorija, keičiamas esamos saugomos teritorijos statusas arba nustatyti veiklos apribojimai realiai sumažina gaunamą naudą arba uždraudžia anksčiau vykdytą veiklą, apskaičiavimo ir išmokėjimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ naują redakciją.

Susipažinti su parengtu projektu galima čia:

Pakeisti reikalavimai įsigyjantiems žemę

24.01.18

Seimas praėjusią savaitę kvalifikuota balsų dauguma priėmė Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) rekomenduotas pataisas Konstitucijos 47 straipsnio įgyvendinimo konstituciniame įstatyme. Už šias pataisas balsavo 111 Seimo narių, niekas nebuvo prieš, 2 susilaikė. Priimtu įstatymu yra įgyvendinamas Konstitucijos 47 straipsnis, numatantis pagrindinius reikalavimus užsieniečiams, įsigyjantiems žemę, vandenis ir miškus.

Seimo priimtos pataisos numato, kad nuo šiol žemę, miškus ir vidaus vandens telkinius Lietuvoje galės įsigyti ne tik tie subjektai, kurie įregistruoti Europos Sąjungoje, Europos ekonominėje erdvėje, NATO bei EBPO valstybėse, bet taip pat ir įregistruoti kitose pasaulio šalyse, išskyrus tas, kurios priklauso buvusios Sovietų Sąjungos pagrindu įkurtoms politinėms, karinėms, ekonominėms ar kitokioms valstybių sąjungoms bei sandraugoms, pvz., Nepriklausomų valstybių sandraugai ar Rusijos dominuojamai Kolektyvinio saugumo sutarties organizacijai.

Pasak Seimo pranešimo, pakeitimų prireikė, nes iki šiol galiojo nuostatos, numatančios, kad žemę Lietuvoje gali įsigyti tik ES, Europos ekonominėje erdvėje, NATO ir EBPO valstybėse įregistruoti subjektai. Tai, anot Seimo „kūrė prielaidas diskriminacijai bei galėjo trukdyti laisvam kapitalo judėjimui, o tai kirtosi su EBPO nuostatomis“.

Priimtą įstatymo variantą galima pamatyti čia:

Susisiekite, rašykite mums!

Tapkite asociacijos nariu!

Atnaujinkite narystę!

Praneškite apie pažeidimą!