Aktualu

Dar galima už žemę mieste gauti miško

15.05.19

Nacionalinė žemės tarnyba (NŽT) primena, jog iki š.m. birželio 1 dienos dar galima kreiptis su prašymais už mieste turėtą valstybės išperkamą žemę atlyginti lygiaverčiu miško plotu kaimo vietovėje.

Nuo vasario 1 d. įsigaliojo Lietuvos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo pakeitimas, numatantis galimybę piliečiams iki birželio 1 d. pakeisti savo valią dėl atlyginimo būdo ir prašyti už valstybės išperkamą žemę arba jos dalį mieste, už kurią dar nėra atlyginta, atlyginti lygiaverčiu miško plotu kaimo vietovėje.

NŽT atkreipia dėmesį, kad asmenys dėl atlyginimo mišku gali kreiptis, jeigu sprendimas dėl nuosavybės teisių atkūrimo jiems dar nebuvo priimtas arba buvo priimtas, bet iki prašymo pakeisti valią pateikimo dienos neįvykdytas arba įvykdytas iš dalies.

Piliečiai, nusprendę pasinaudoti nauja galimybe ir už valstybės išperkamą žemę, esančią miestams priskirtose teritorijose, prašyti atlyginti kaimo vietovėje esančiu lygiaverčiu miško plotu, birželio 1 d. turi pateikti prašymą teritoriniam NŽT skyriui pagal turėtos žemės buvimo vietą.

Teikiant prašymą dėl valios pakeitimo ir atlyginimo lygiaverčiu miško plotu kaimo vietovėje, turi būti nurodytas pasirinkto rajono ir kadastro vietovės, kurioje yra pageidaujamas gauti miško plotas, pavadinimas.

Pažymima, kad piliečiai gali pretenduoti gauti miško plotą bet kuriame pasirinktame Lietuvos rajone. Informacija apie laisvos žemės fondo miško plotus skelbiama viešai NŽT interneto svetainėje bei teritoriniuose NŽT skyriuose.

Dėl Buveinių apsaugai svarbių teritorijų

08.05.19

LR aplinkos ministerija parengė naują įsakymo „Dėl Buveinių apsaugai svarbių teritorijų nustatymo“, kuris pakeis LR aplinkos ministro 2018 m. balandžio 19 d. įsakymą Nr. D1-317, redakciją.

Įsakymas įtvirtins naujas saugomas teritorijas tiek valstybinėje, tiek privačioje žemėje, apie tai miškų savininkai tinkamai informuoti nebuvo, taip pažeidžiant esmines gamtosaugos priemonių taikymo ir derinimo su suinteresuotomis pusėmis, įtvirtintomis „Buveinių direktyvoje“, nuostatas.

Visą įsakymą „Dėl Buveinių apsaugai svarbių teritorijų nustatymo“ kartu su 168 naujai išskirtomis teritorijomis galima rasti čia:

Taip pat ministerija parengė naują įsakymo „Dėl Vietovių, atitinkančių gamtinių buveinių apsaugai svarbių teritorijų atrankos kriterijus, sąrašo, skirto pateikti Europos Komisijai, patvirtinimo“, kuris pakeis LR aplinkos ministro 2009 m. balandžio 22 d. įsakymą Nr. D1-210, redakciją.

Visą įsakymą „Dėl Vietovių, atitinkančių gamtinių buveinių apsaugai svarbių teritorijų atrankos kriterijus, sąrašo, skirto pateikti Europos Komisijai, patvirtinimo“ kartu su 13 naujai išskirtų didelės apimties teritorijų galima rasti čia:

Ko miškų savininkai tikisi iš aplinkos ministro?

01.05.19

Balandžio pradžioje naujuoju ministru paskirtas Kęstutis Mažeika pareiškė, kad prioretizuos miškų sektorių. Jame iš ministro tikimės neskubių, pasvertų ir miškų mokslu paremtų sprendimų, įsiklausymo į miškų savininkų rūpesčius bei lietuviškos miškininkystės tradicijų puoselėjimo.

Ne kas kitas, o miškininkai, miškų savininkai bei valdytojai yra atsakingi už praktinę veiklą miškuose, todėl tikimės, kad mūsų balsas naujos ministerijos vadovybės bus išklausomas.

Greiti sprendimai miškams yra kaip gaisras – įsiliepsnoja greitai, o pasekmės ilgalaikės ir dažniausiai skaudžios.

Žmonės pavargo nuo agresyviai demonstruotos nekompetencijos ir ilgisi normalaus, pagarbaus miškų sektoriaus dalyvių bendravimo ir bendradarbiavimo.

Dabar yra tinkamas metas grąžinti Aplinkos ministerijai darnią kryptį bei subalansuoto, nešališko tarpininko vaidmenį sprendžiant su miškų tvarkymu susijusius klausimus.

Pas mus ligi šiol buvo padedama tiems, kurie importuoja biokuro produktus iš Rytų, didelėms užsienio kapitalo įmonėms, spėriai superkančioms miškus ar dosniai Europos Sąjungos lėšomis finansuojamomis aplinkosauginėmis iniciatyvomis, kurios nieko bendra su aplinkosauga miškuose neturi.

Tačiau sprendimai miškų sektoriuje turėtų būti labiau subalansuoti ar net palankesni tiems, kurie puoselėja lietuviškas miškininkystės tradicijas, sodindami miškus plečia jų plotus, įdarbina žmones regionuose.

Lietuvos miškų sektorius pralaimi kovą su kaimyninėmis šalimis dėl investicijų į miškus, miškų ugdymo apimčių bei šiuolaikinių miškų ūkio technologijų diegimo. Mūsų miškai dūsta ir dėl perdėto reglamentavimo, draudimų gausos ir neadekvataus apmokestinimo.

Pavyzdžiui, miškų sektoriuje dirbančioms įmonėms taikomas 5 proc. apyvartos mokestis, kurio nėra jokioje kitoje šalyje ir kuris tiesiogiai prisideda prie to, kad miškai parduodami užsienio kapitalui, nes vietinis paprasčiausiai neišgali pelningai funkcionuoti.

Nuskambėjusios iniciatyvos riboti medienos eksportą taip pat turės neigiamų pasekmių miško savininkams ir didžiausiai medienos produktų tiekėjai valstybei dėl sumažėsiančių kainų bei gaunamų pajamų.

Ministerija taip pat turėtų populiarinti naujų miškų įveisimą, nes tam yra visos galimybės. Šių metų pavasariniame miškasodyje PMSA nariai į miško atsodinimą investavo apie 2 mln. eurų, atsodino apie tūkstantį hektarų miškų po medžiapjūtės ir įveisė dar 2 tūkst. ha naujų miškų, tačiau į šį procesą galėtų įsitraukti platesnė visuomenės dalis.

Jau ne kartą esu sakęs – naujų miškų įveisimas turėtų tapti nacionaline idėja. Apleistų ir tam tinkamų žemių turime daugiau nei reikia, trūksta tik politinės valios.

Lietuva turėtų pasekti kitų civilizuotų šalių pavyzdžiu, kai valstybė superka iš miško savininkų vertingus saugomas vertybes turinčius miškus. Taip valstybė išplėstų saugomas teritorijas nesikėsindama į privačią nuosavybę, galėtų ten steigti rezervatus, o miško savininkas džiaugtųsi gavęs deramą atlygį.

Aidas Pivoriūnas, Privačių miškų savininkų asociacijos direktorius

Dėl pirmumo teisės įsigyti miškus

24.04.19

Šiuo metu Lietuvos Respublikos Seime svarstoma Seimo narių Viktoro Rinkevičiaus, Gintauto Kindurio, Vytauto Rastenio, Kęstučio Bacvinkos, Aurimo Gaidžiūno, Audriaus Šimo, Kazio Starkevičiaus, Vytauto Kamblevičiaus ir Kęstučio Mažeikos reigstruota LR Miškų įstatymo pataisa Nr. XIIIP-2599, nustatanti pirmumo įsigyjant miškų ūkio paskirties žemę.

Pagal siūlomą tvarką miško žemės savininkas apie sprendimą parduoti miškų ūkio paskirties žemės sklypą turėtų pranešti pasirinktam notarui arba Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos teritoriniam padaliniui pagal parduodamo miško žemės sklypo buvimo vietą.

Pranešime apie sprendimą parduoti miškų ūkio paskirties žemės sklypą žemės savininkas privalėtų nurodyti pardavimo sąlygas. Miško žemės sklypo savininkui būtų draudžiama nustatyti žemės sklypo pardavimo sąlygą, numatančią, kad šio straipsnio 1 ar 2 dalyje nurodytas pirmumo teisę turintis asmuo gali pirmumo teise įsigyti parduodamą miško žemės ūkio paskirties miško žemės sklypą tik kartu su kitais parduodamais miško žemės sklypais, išskyrus atvejus, kai visi parduodami miško žemės sklypai ribojasi tarpusavyje.

Teikiamas įstatymo pataisas galima rasti čia:

Susisiekite, rašykite mums!

Tapkite asociacijos nariu!

Atnaujinkite narystę!

Praneškite apie pažeidimą!