Aktualu

Finansinė parama saugomose teritorijose miškuose

2020 04 30

Privačių miškų savininkams ar jų asociacijoms, kurių valda yra ,,Natura 2000″ teritorijoje ir joje aptinkama Europos bendrijos (EB) svarbos miškų buveinė (pvz., 9010 *vakarų taiga, 9020 *plačialapių ir mišrūs miškai, 9050 žolių turtingi eglynai ir kt.) ar potenciali buveinė ir/ar EB svarbos rūšių radavietės ar buveinės, 2015-2020 m. laikotarpiu teikiama finansinė parama už šiuos miško valdoje nustatytus ūkinės veiklos apribojimus:

  1. Draudžiami (atidėti) pagrindiniai miško kirtimai arba leidžiami nedidelio intensyvumo atrankiniai kirtimai (leidžiant iškirsti ne daugiau kaip 10 procentų medyno tūrio per 10 metų)). Kompensacijos dydis – 272 EUR/ha (pirminiu ne ilgesniu kaip 5 metų laikotarpiu). Pasibaigus pirminiam 5 metų laikotarpiui – 200 EUR/ha. Išmoka kasmetinė.
  2. Draudžiami ugdomieji miško kirtimai, brandžių medžių iškirtimas, draudžiami ar apriboti sanitariniai kirtimai, paliekant tam tikrą džiūstančių medžių ar sausuolių skaičių 1 ha, Kompensacijos dydis – 155 EUR/ha. Išmoka kasmetinė.
  3. Plynose pagrindinių miško kirtimų biržėse turi būti paliekamas papildomas skaičius neiškirstų žalių medžių. Kompensacijos dydis – 156 EUR/ha. Išmoka vienkartinė.
  4. Sanitariniais kirtimais draudžiama iškirsti visus džiūstančius ar išdžiūvusius medžius. Kompensacijos dydis – 62 EUR/ha. Išmoka kasmetinė.

Kompensacinės išmokos už valdoje taikomus apribojimus bus skiriamos privačių miškų savininkams ar jų asociacijoms, kai valdos plotas ,,Natura 2000″ teritorijoje, kuriame taikomi miško kirtimų apribojimai yra ne mažesnis kaip 0,5 ha.

Paramą pagal veiklą „Natura 2000 išmokos miškuose“ gali gauti ir tie privačių miškų savininkai, kurių valda nepatenka į ,,Natura 2000″ teritoriją, tačiau valdoje yra nustatyta EB svarbos paukščių (pvz., mažojo erelio rėksnio, juodojo gandro, jūrinio erelio, gyvatėdžio, vapsvaėdžio, uralinės pelėdos ar lututės ir kt.) veisimosi vieta ar kurtinio tuokvietė, kurioje pagal Miško kirtimų taisyklių reikalavimus yra draudžiami pagrindiniai miško kirtimai.

Miško savininkui už valdoje ar jos dalyje draudžiamus pagrindinius miško kirtimus pirmus 5 metus būtų mokama 272 EUR/ha kompensacija, vėliau, pasibaigus 5 metų laikotarpiui – 200 EUR/ha kompensacija.

Miško savininkai, siekdami išmokos už draudžiamus pagrindinius kirtimus paukščių veisimosi vietoje, deklaruodami mišką, privalės turėti arba miškotvarkos projektą, arba Išvadą apie valdoje nustatytą EB svarbos paukščių veisimosi vietą. Tiek miškotvarkos projekte, tiek Išvadoje turi būti pateikta informacija apie valdoje nustatytą EB svarbos paukščių veisimosi vietą ir kokiame miško plote draudžiami pagrindiniai kirtimai. Deklaruojant valdą, PPIS reikia pasirinkti kodą PK (uždrausti pagrindiniai kirtimai). Dėl Išvadų miško savininkai turėtų kreiptis į miškotvarkos projektų rengėjus.

Svarbu žinoti, kad išmoka mokama tik tuo atveju, jei miškas valdoje, kurioje nustatyta EB svarbos paukščių rūšies veisimosi vieta, jau yra pasiekęs IV grupės miškams taikomą kirtimų amžių. Pvz., jei veisimosi vieta nustatyta eglyne, išmoka būtų mokama už tą plotą, kuriame eglynas yra ne jaunesnis kaip 71 m. amžiaus.

Dėl papildomos informacijos apie dokumentų rengimo, kompensacijų skyrimo tvarką tiek miškų savininkai, tiek miškotvarkos projektų rengėjai gali kreiptis tel. Nr. +370 659 63294 arba el. paštu agne.karlone@vstt.lt


Dėl Medžioklės taisyklių

2020 04 23

Privačių miškų savininkų asociacijos (PMSA) pasiūlymai LR aplinkos ministerijai dėl Medžioklės taisyklių keitimo projekto.

Nauji miško įveisimo įkainiai

2020 04 16 

Nacionalinė mokėjimo agentūra (NMA) ragina teikti paraiškas pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos (KPP) priemonės „Investicijos į miško plotų plėtrą ir miškų gyvybingumo gerinimą“ veiklos sritį „Miško veisimas“, patvirtinus naujus veisiamų želdinių įkainius bei didesnę kasmetinę išmoka už įveisto miško priežiūrą, apsaugą ir ugdymą. Artimiausiu metu paraiškos miškui įveisti renkamos iki balandžio 30 d., šiam laikotarpiui skirta 13 874 117 Eur paramos lėšų, vėliau šiais metais paraiškas miškui įveisti bus galima teikti nuo rugsėjo 2 d. iki spalio 31 d.

Pagal veiklos sritį „Miško veisimas“ remiamas miško veisimas (mokama vienkartinė kompensacinė išmoka), įveisto miško priežiūra, apsauga ir ugdymas (12 metų mokama kasmetinė kompensacinė išmoka). Taip pat įveistam, bet ekstremaliojo įvykio pirmaisiais želdinių ir (arba) žėlinių augimo metais pažeistam miškui atsodinti teikiama įveisiamo miško išmokos dalis, proporcinga atsodinamų sodmenų kiekiui.

Parama neteikiama, jei sodinami trumpos rotacijos želdiniai (kirtimų rotacijos trukmė – iki 15 metų), kalėdinės eglutės ir greitai augančių rūšių medžiai, skirti energijai gaminti. Želdinant greitai augančias medžių rūšis, kurių laikotarpis tarp dviejų kirtimų yra nuo 15 iki 20 metų, parama teikiama tik jų įveisimo išlaidoms kompensuoti.

Miško priežiūros, apsaugos ir ugdymo išmokos nemokamos.

Tuo tarpu savaime mišku apaugusioje (kai papildomai želdinti nereikia) žemėje miško įveisimo išmoka nemokama, o miško priežiūros, apsaugos ir ugdymo išmoka mokama, jei žėlinių vidutinis amžius yra iki 5 metų. 

Nustatyti nauji miško įveisimo, įveisto miško priežiūros, apsaugos ir ugdymo išmokų dydžiai: 

Medžių rūšysMiško įveisimo išmoka Eur už 1 haMiško priežiūros, apsaugos ir ugdymo kasmetinė išmoka (mokama 12 metų) Eur už 1 ha
Paprastoji pušis1 273405
Paprastoji eglė1 169326
Karpotasis ir plaukuotasis beržai, paprastasis skroblas1 192150
Juodalksnis1 196123
Europinis ir plačiažvynis maumedžiai1 900150
Paprastasis klevas, paprastasis uosis, kalninė guoba, paprastasis skirpstas, paprastoji vinkšna2 512258
Mažalapė liepa3 182221
Bekotis ir paprastasis ąžuolai, paprastasis bukas3 576294
Drebulė2 121173
Hibridinė drebulė2 763189

Veisiant medžių rūšis, nenurodytas lentelėje, taikoma mažiausia miško įveisimo išmoka (1 169 Eur už 1 ha), įveisto miško priežiūros, apsaugos ir ugdymo išmoka (150 Eur už 1 ha). Miško veisimo išmokų dydžiai taikomi 2019 (ir vėlesniais) metais pateiktoms paraiškoms. Tuo tarpu įveisto miško priežiūros, apsaugos ir ugdymo išmokų dydžiai taikomi už 2019 (ir vėlesnius) metus mokamoms kompensacinėms išmokoms, nepriklausomai nuo paraiškos pateikimo ir miško įveisimo datos.

Daugiau informacijos galima rasti čia:

Miškų savininkai atkūrė tūkstančius hektarų miškų

2020 04 09

Pavasariniai darbai miškuose nestoja net ir esant ekstremaliai situacijai. Šalyje įsivyravus šiltesniems orams miškininkai teigia, kad kasmetiniam miškasodžiui susidarė itin palankios sąlygos.

Privačių miškų savininkų asociacijos (PMSA) duomenimis, šiemet atsakingai ūkininkaujantys privačių miškų savininkai atkūrė 6 tūkstančius ha ir pasodino dar 2 tūkstančius ha naujų miškų.

Miško savininkai darbus planuoja metams į priekį. Tam, kad medelynai išaugintų tinkamą kiekį ir aukštos kokybės sodmenų, miško savininkai su medelių augintojais sutartis sudaro netrukus pabaigę praėjusių metų miškasodžio darbus.

Esame dėkingi privačių ir valstybinių medelynų specialistams, kurie vykdo įsipareigojimus šiomis sudėtingomis sąlygomis. Tai padeda spygliuočiais mums atlikti pareigą gamtai ir laiku kokybiškai atkurti miškus.

Sausesnėse nederlingose miško dirvose bus sodinami pušies sėjinukai, derlingesnėse – eglės sodinukai, šlapesnėse – beržo, juodalksnio sėjinukai bei sodinukai. Miškų savininkai skatina miškus atkurti mišrinant lapuočius medelius su, nes tokie miškai yra atsparesni vėjui, įvairioms ligoms, be to, labiau primena natūralų, ne žmogaus sodintą mišką.

Papildomai bus atsodinamos ir tos vietos, kuriose ankstesnių metų pasodinti medeliai prigijo prasčiau ar savaiminis miško žėlimas buvo nepakankamas. Paradoksas, bet didelį kiekį naujai pasodintų medelių jiems kiek paaugus nuvalgo stirnos, elniai, išlaužo briedžiai – tai rodo didelį elninių žvėrių skaičių miškuose.

Šiemet miškasodžiui itin palankūs orai – pavasario saulutė žemę šildo palengva, neskubant, nejusti didelių pavasarinių šalnų, nebūta rimto įšalo, dirvos pritvinkę vandens. Tokios sąlygos yra tikra gamtos dovana sodinantiems miškus.

Dėl atsakingos tiek privačių, tiek valstybinių miškų priežiūros jau ne pirmą dešimtmetį miškų plotai nuosekliai didėja. 1948 m. Lietuvos miškingumas siekė vos 19,7 proc. viso Lietuvos ploto, o 2019 m. miškai sudarė jau 33,6 proc. – trečdalį šalies teritorijos.

Aidas Pivoriūnas, Privačių miškų savininkų asociacijos direktorius

Susisiekite, rašykite mums!

Tapkite asociacijos nariu!

Atnaujinkite narystę!

Praneškite apie pažeidimą!