Autoritetai – už miško naudojimą
29.05.17
Didžiausi Suomijos miškų ir vadybos mokslų autoritetai, dalyvaujantys Suomijos Klimato kaitos komisijos (Finnish Climate Change Panel), kuri yra pagrindinė miškų naudojimo klimato poveikiui nusakyti platforma, darbe, paskelbė naujausius teiginius apie ateities miškų naudojimą. Esminė teiginių tezė yra tokia – jei nebus palaipsniui didinamas miškų naudojimas, šios šalies miškai taps didžiausiu anglies dioksido absorbentu, o tai priešingas poveikis kovoje prieš klimato kaitą. „Vadinasi, reikia ženkliai didinti miškų naudojimą, tačiau net jei miško kirtimų apimtys padidės, tai vis tiek bus nepakankamos priemonės”, apibendrina Helsinkio universiteto mokslininkas Tuomo Kalliokoski.
Komisija suformulavo septynis teiginius, kurie kalba apie miško naudojimo perspektyvas, kaip atsaką kovoje su klimato kaita:
1. Medienos gamybą galima didinti. Tam reikia tinkamų miškotvarkos priemonių. Deja, bet prie esamų sąlygų negalima ženkliai paskatinti medžių augimo artimiausius kelis dešimtmečius, tai bus galima padaryti tik po 2050-ųjų metų.
2. Padidintos miško kirtimų apimtys prisidės prie anglies sankaupų mažinimo keliems dešimtmečiams, vėliau bus reikalingos naujos priemonės.
3. Didžiausia naudą klimatui iš medienos produktų galima pasiekti naudojant tuos medienos produktus, kurie tarnauja kaip galima ilgiau.
4. Ilgalaikėje perspektyvoje, keičiant iškastinį kurą miško energija, galima sukurti naudą klimatui, tik jei iškastinis kuras yra nuolat keičiamas miško energija, miško žemių plotai yra nuolat prižiūrimi ir nuolat plečiami.
5. Jau šiandien Suomijoje yra tokie mokslo tyrimais paremti ateities perspektyvų modeliavimo modeliai, kurie gali būti naudojami politikų, šiems priimant klimato kaitos efekto mažinimo sprendimus.
6. Skirtingi miškų naudojimo tikslai, tokie kaip medienos gamyba, anglies konservavimas ar laisvalaikio praleidimo formos yra sunkiai tarpusavyje suderinami, todėl mažai tikėtina, kad šie tikslai būtų pasiekti vienu metu.
7. Ženkliai padidintos miško kirtimų apimtys gali sukelti sunkumų tinkamoms miško gamtos įvairovės sąlygoms, nebent šios priemonės būtų atliktos vadovaujantis pažangios miškotvarkos ir saugomų teritorijų tvarkymo priemonėmis.
Suomijos Aplinkos ministras Kimmo Tiilikainen pridūrė, kad jau artimiausioje ateityje reikia parengti aiškų veiksmų planą, kuris remtųsi miškų autoritetų rekomendacijomis, kaip tinkamų miškotvarkos priemonių pagalba mažinti klimato kaitos padarinius didinant miškų kirtimus, apie tai informuojant ir atitinkamai šviečiant visuomenę. Ministras taip pat kreipiasi ir į tarptautinę bendruomenę, ragindamas diskutuoti ir priimti sprendimus, susijusius su išaugančiu miškų naudojimu. Pasak p. Tiilikainen, Švedijoje kirtimai buvo padidinti iki 80% metinio prieaugio, nekeliant pavojaus biologinei įvairovei.
Suomijos Klimato kaitos komisijos, į kurios sudėtį įeina Helsinkio, Rytų Suomijos, Jyväskylä universitetų, Suomijos meteorologijos, Suomijos gamtos išteklių ir Suomijos aplinkos institutų bei technologinių tyrimų kompanijos „VTT“ mokslininkai, praėjusią savaitę paskelbtame apibendrinime taip pat sakoma, kad didžiausias dėmesys be miško kirtimų apimčių didinimo, turėtų būti skiriamas medieos produktų diversifikavime ir ilgą gyvenimo ciklą turinčių medžių rūšių sodinime. Medienos produktai, tokie kaip nanoceliuliozė, netrukus taps pačiu geriausiu pakaitalu daugeliui sintetinių medžiagų, ypač kalbant apie plastiką, kuris baigia paversti planetą sąvartynu.
