Kaip išvengti viražų konsoliduojant miško sklypus?

26.06.19

Kaip nebūtų paradoksalu – tik po penkerių metų paaiškėjo, kad Lietuvoje nesuveikia Miškų įstatymo nuostatos, draudžiančios sklypų mainų sandorius. Pagal tvarką miško savininkas, norintis parduoti jam priklausantį miško žemės sklypą, pasiūlymą privalo pateikti pirmiausia bendraturčiui, šiam atsisakius – kaimyninio sklypo savininkui, o tik paskui – bet kuriam norinčiam pirkti, tačiau prieš penketą metų įsigaliojus įstatymo pataisoms, dominuoja sklypų mainai, kurie leidžia apeiti pirmumo teises.

Konkretų pavyzdį pateikė Privačių miškų savininkų asociacijos (PMSA) narys Marius Šabūnas, kartu su bendraturčiais valdantis keliasdešimt hektarų miško valdų. Prieš keletą mėnesių į jį kreipėsi bendraturčiu prisistatęs asmuo ir pasiūlė įgyti dalį nuosavybės.

Atsivertus Registrų centro informaciją, įsitikinta, kad dėl tos pačios sklypo dalies jau yra sudaryta beveik pusšimtis mainų sutarčių. Pasirodo, apie mainų sandorį kito bendraturčio informuoti nebūtina, tačiau kitas sklypo dalies mainų sandorio dalyvis, išmainęs į atitinkamą dalį galbūt kitoje Lietuvos pusėje, pats tampa bendraturčiu, todėl jau turi teisę kreiptis į kitus bendraturčius dėl miško sklypo dalies pirkimo.

Akivaizdu, kad tokie mainai sudaro galimybę sudaryti fiktyvius sandorius. Sklypo savininkui primokama sklypų vertės skirtumo suma, o notarui – už tokio sandorio patvirtinimą. Notaras tik po kelių dienų informaciją apie sandorį pateikia Registrų centrui. Tokie mainų sandoriai sudaromi apeinant bendraturčių ir sklypo kaimynų, kurie apie ketinimus pirkti ar parduoti sklypą, turi būti informuojami pirmiausia, ir tik šiems atsisakius, pasiūlymas gali būti pateiktas kitiems. Savaime suprantama, bendraturčiai iš karto kėsinasi į mišką. 

Susidaro įspūdis, kad lyg ir yra įstatymas, bet kartu yra ir įvairūs gudrūs viražai, todėl reikėtų įstatymo nuostatą arba panaikinti, jei ji neveikia, arba sukurti tokią, kuri ir nuosavybę gintų, ir atribotų įteisintą reketą.

Teismų praktika dėl mainų jau yra susiformavusi ir aprašyta. Dažniausiai tokius mainus teismai anuliuoja, tačiau bylų nagrinėjimas užtrunka. Viliamės, kad ir Seimo nariai, ir Teisingumo bei Aplinkos ministerijų vadovai išsiaiškins šiuos gudrius viražus.

Tarpininkai neturėtų apgaudinėti mažesnį teisinį išprusimą turinčių miško savininkų ir vertėtų pagalvoti apie tokios įstatymuose įtvirtintos schemos atsisakymą.

Aidas Pivoriūnas, Privačių miškų savininkų asociacijos direktorius