Lietuvos biopramonės potencialas

2020 05 11

Europos biopramonės konsorciumo (BIC) parengtoje ataskaitoje apie biopramonės potencialą Lietuvoje pabrėžiama, kad galimybė plėtoti atsinaujinančių žaliavų gamybą ir perdirbimą šalyje – akivaizdi, temą nagrinėja „Verslo žinių“ žurnalistė Rima Rutkauskaitė.

Šis pramonės sektorius turi didžiulį potencialą – žemės ūkyje, miškininkystėje ir chemijos pramonėje susidaro atliekų likučiai, kuriuos būtų galima panaudoti dar kartą.

Konsorciumas pastebėjo, kad pagrindiniame Lietuvos sektoriuje – žemės ūkyje – susidaro itin dideli likučių srautai – maždaug 8 mln. tonų per metus. Miškininkystės sektoriuje, spėjama, susidaro dar 270.000 tonų likučių per metus. Visgi likučiai ir šalutiniai atliekų srautai, kaip teigiama ataskaitoje, nėra naudojami darkart, arba naudojami taip, kad sukuria nedidelę vertę.

Ateityje jie galėtų virsti svarbiomis biopramonės žaliavomis. Teigiama, kad šias žaliavas šalis gali panaudoti gamindama bioetanolį, biokurą, maisto priedus, trąšas, proteino produktus, įvairias chemijos pramonei reikalingas medžiagas ir kt. Kaip kitus biopramonės plėtrai Lietuvoje palankius veiksnius konsorciumas įvardija Lietuvos biotechnologijų asociaciją ir prie trijų didžiųjų miestų (Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos) plėtojamą technologijų parkų bei inkubatorių tinklą, kurį prižiūri Ekonomikos ir inovacijų ministerija.

Taip pat teigiama, kad išvystyta šalies universitetų, mokslinių tyrimų centrų ir startuolių infrastruktūra Lietuvai suteikia potencialą tapti biotechnologijų centru.

Europos biopramonės konsorciumas atkreipia dėmesį, kad šalyje įgyvendinami keli Europos Sąjungos finansuojami mokslinių tyrimų projektai, kuriuose naudojamos biomasės žaliavos ir biotechnologijos. Anot Europos biopramonės konsorciumo, tai patvirtina, kad šalies mokslininkų bendruomenė ir pramonės atstovai yra suinteresuoti biopramonės veikla

„Esame įsipareigoję skatinti biopramonės plėtrą Europos Sąjungos šalyse, kurios narėmis tapo 2004 metais ir vėliau. Mūsų pirmosios ataskaitos rodo didžiulį neišnaudotą šių šalių biopramonės potencialą. Įžvelgiame daug galimybių žaliosios ekonomikos augimui bei naujų veikėjų įtraukimu į biologinių išteklių naudojimą“, – pranešime spaudai cituojamas Dirkas Carrezas, Europos biopramonės konsorciumo vykdomasis direktorius.

Visą ataskaitą apie šalies biopramonės potencialą anglų kalba galima rasti čia