Mato miškų apsaugos pažangą Europoje ir kviečia vystyti miškų sektorių

25.02.19

Europos Komisija parengė ataskaitą Europos Parlamentui, Tarybai, Europos Ekonomikos ir Socialinių reikalų komitetui, Regionų komitetui dėl Europos Sąjungos miškų strategijos „Nauja ES miškų strategija – miškams ir su mišku susijusiam sektoriui” įgyvendinimo pažangos.

2013 m. komunikate „Nauja ES miškų strategija – miškams ir su mišku susijusiam sektoriui” (toliau – strategija) nustatyta nauja ES sistema, skirta su mišku susijusiai politikai koordinuoti ir jos nuoseklumui užtikrinti, taip pat miškų ir su mišku susijusio sektoriaus indėliui įgyvendinant ES tikslus didinti. Pagrindiniai šios strategijos principai – tvari miškotvarka (TM), daugiafunkcis miškų vaidmuo, išteklių naudojimo efektyvumas ir visuotinė atsakomybė už miškus.

Strategijoje nustatytas įpareigojimas Komisijai, valstybėms narėms ir susijusiems suinteresuotiesiems subjektams bendradarbiauti įgyvendinant bendrą viziją, taip pat nuosekliai planuojant ir įgyvendinant su mišku susijusias politikos priemones.

Joje nustatyti du iki 2020 m. pasiektini pagrindiniai tikslai: i) užtikrinti, kad visi miškai Europos Sąjungoje būtų tvarkomi pagal TM principus, ir ii) padidinti ES indėlį skatinant vykdyti TM ir mažinant miškų naikinimą pasaulio lygmeniu. Abu tikslai apima tris darnaus vystymosi aspektus – taip užtikrinama, kad būtų laikomasi holistinio požiūrio į miškotvarką ir miškų politiką. 

Ataskaitoje konstatuojama, kad miškininkystės priemonės padeda valstybėms narėms remti daugiafunkcius miškus ir TM, taip pat jas susieti su kitomis KP priemonėmis (pvz., konsultavimo paslaugomis, mokymu, investicijomis, bendradarbiavimu) siekiant patenkinti konkrečius regioninius poreikius.

Šiomis priemonėmis remiama miškų plėtra įveisiant mišką bei sumontuojant ir atnaujinant agrarinės miškininkystės sistemas. Esama ir kitų TM rėmimo priemonių: gaisrinės saugos ir gaivalinių nelaimių prevencija (daugiau negu 20 proc. suplanuotų išlaidų); investicijos, skirtos prisitaikyti prie klimato kaitos, taip pat skirtos aplinkosaugos ir patogumų paslaugoms teikti, ir kompensacijos už su tinklu „Natura 2000“ susijusius bei savanoriškus įsipareigojimus.

Be to, KP politika remiamos investicijos, skirtos miškų ir ikipramoninio medienos apdorojimo sektoriaus ekonominei vertei padidinti. 

ES lėšas skiriant su klimatu susijusiam prioritetiniam tikslui įgyvendinti padedama reikšmingai ir tikslingai skatinti įgyvendinti klimato politiką miškų srityje. Kita vertus, dar neišnaudojamos visos finansavimo galimybės, kuriomis galima naudotis saugant miškus ir stiprinant ekosistemines paslaugas.

Padaryta didelė 2020 m. tikslų įgyvendinimo pažanga. Patvirtinus strategiją ES veiksmai sėkmingai susiejami su jos principais ir tikslais, be to, lengviau koordinuoti visų su mišku ir miškų sektoriumi susijusių sričių ES politiką, skatinti įgyvendinant šalies ir tarptautines politikos priemones taikyti nuoseklų požiūrį ir sudaryti sąlygas ES ir valstybėms narėms tapti pasaulio lyderėmis propaguojant tvarią miškotvarką.

Padaryta nemenka veiklos, susijusios su aštuoniomis strategijos prioritetinėmis sritimis ir strateginėmis kryptimis, įgyvendinimo pažanga. Valstybės narės pripažino, kad strategija turi įtakos jų politikai ir veiksmams, nes šiuo dokumentu jos taip pat remiasi vykdydamos subnacionalinio lygmens veiklą. 

Strategija – veiksminga politikos priemonė, kurią taikydamos ES ir valstybės narės turi galimybę išspręsti daug su miškais ir jų svarba susijusių uždavinių, nes siekiant įgyvendinti naujus politikos tikslus ir atsižvelgti į visuomenės prioritetus vis svarbiau, kad priemonės būtų tinkamos įvairiems tikslams pasiekti, nors kartais jie gali atrodyti prieštaringi. Augant su miškais susijusiems visuomenės poreikiams, daugėjant pavojų ir klimato veiksnių, visiems susijusiems subjektams gali reikėti dėti daugiau pastangų ir prisiimti daugiau įsipareigojimų, kad būtų intensyviau koordinuojami veiksmai, vykdomas bendradarbiavimas ir įtraukiami ekspertai – be kita ko, tiek įvairių sektorių bendradarbiavimo lygmeniu, tiek Komisijos, valstybių narių ir kitų suinteresuotųjų subjektų bendradarbiavimo lygmeniu. 

Likusiu įgyvendinimo laikotarpiu reikės tinkamą dėmesį skirti naujiems politikos pokyčiams, taip pat reikės užtikrinti miškų indėlį įgyvendinant klimato ir energetikos politikos strategiją, konkrečiai – naujojo LULUCF reglamento ir atsinaujinančiųjų išteklių energijos teisės aktų įgyvendinimui, kartu sprendžiant miškų prisitaikymo prie klimato kaitos problemą siekiant vykdyti ES įsipareigojimus, numatytus Paryžiaus susitarime.

Strategija ir jos prioritetiniai tikslai yra tinkami, kad būtų atkreiptas dėmesys į miškų ir su jais susijusios ES politikos svarbą siekiant Europos Sąjungoje ir pasaulyje įgyvendinti Darbotvarkę iki 2030 m., visų pirma – įgyvendinant Jungtinių Tautų 2017–2030 m. strateginį miškų planą. 

Nepertraukiamai įgyvendinant strategiją ir šiuo tikslu skiriant ES biudžeto lėšų bus lengviau pasiekti, kad ES miškais, užimančiais 40 proc. teritorijos ploto, būtų veiksmingai prisidedama prie teritorijų pusiausvyros užtikrinimo, ekonomikos augimo ir darbo vietų kūrimo kaimo ir miesto vietovėse, su mišku susijusio sektoriaus rėmimo, kad jis tebebūtų konkurencingas, ir bioekonomikos rėmimo, kad ji galėtų augti, kartu apsaugant biologinę įvairovę ir užtikrinant ekosisteminių paslaugų teikimą.

Kad šie tikslai būtų pasiekti, labai svarbu skleisti informaciją apie tinkamai tvarkomų miškų vertę ir svarbą visuomenei ir taip užtikrinti, kad visuomenė tvirtai remtų tvarią miškotvarką. 

Visą ataskaitą galite parsisiųsti iš čia: