Medžiapjūtės poveikis pušynų ekosistemoms

03.06.19

Vytauto Didžiojo universiteto, Miškų instituto, Varšuvos ir Vilniaus universitetų mokslininkai R. Daubaras, L. Česonienė, V. Kaškonienė, V. Tamutis, V. Stakėnas, M. Zych ir S. Juzėnas pristatė tyrimą apie plynųjų kirtimų poveikį pušynų ekosistemų tvarumui ir būdus joms stabilizuoti. Mokslinininkai daro išvadas, kad:

Lietuvos miškingumas lyginant su kitomis Europos šalimis yra gana didelis – nevienodai pasiskirstę ir skirtingos rūšinės sudėties miškai užima apie trečdalį šalies teritorijos. Ūkiniai miškai Lietuvoje sudaro apie 72 % visų miškų (ūkiniai miškai priskiriami IV miškųgrupei – tai visi kiti miškai, nepriskirti I-III grupėms, tarp ir jų valstybinių parkų ūkinių zonų miškai). Ūkininkavimo juose tikslas – laikantis gamtosaugos reikalavimų formuoti produktyvius medynus.

Rezultatai rodo, kad nežiūrint nustatytų svyravimų, plynieji kirtimai neturi esminės įtakos organinės anglies koncentracijoms mineraliniame dirvožemyje bent jau 3 metus po kirtimų. Suminio azoto koncentracijos plynų kirtaviečių dirvožemyje pirmais ir antrais metais po kirtimų sumažėjo.

Paklotės vabalų rūšinei įvairovei bei individų gausumui plyno kirtimo esminė įtaka nenustatyta.

Lyginant brandžiuose medynuose ir plynuose kirtimuose įvairių ekologinių grupių paklotės vabalų individų kiekio proporcinį pasiskirstymą, nustatyta, kad, plynuose kirtimuose esmingai sumažėjo brandiems medynams prieraišių, tačiau padaugėjo įvairias buveines toleruojančių ir atviroms buveinėms prieraišių rūšių individų kiekis.

Kirtavietėse fiksuotas didesnis apdulkintojų aktyvumas lankant viržio ir mėlynės žiedus lyginant su brandžiais medynais.

Vidutiniškai plynose Na ir Nb augaviečių kirtavietėse po kirtimo atliekų surinkimo biokurui dar lieka 10,37±3,9 t/ha biomasės, kas sudaro apie 21m3/ha medienos. Nustatyta, kad technologiškai paliekamos kirtimo atliekos sudaro apie 25% nuo potencialių (teoriškai apskaičiuotų) kirtimo atliekų.

Nustatyta, kad plynose kirtavietėse po biokuro surinkimo likusiose kirtimo atliekose lieka vidutiniškai 50 kg/ha azoto, 6 kg/ha fosforo bei virš 22 kg/ha kalio. Tai yra nemažas mineralinių medžiagų, kaip trąšos, kiekis, padidinantis miško kirtaviečių derlingumą.

Remiantis projekte atliktų tyrimų rezultatais siūloma plynose Na, Nae, Ša,Šae augaviečių kirtavietėse neriboti kirtimo atliekų ruošimo biokurui, nes: dėl eutrofikacijos procesų, iš dalies susijusių ir su maisto medžiagų (ypač azoto junginių) iškritomis iš atmosferos, Lietuvoje didėja miško augaviečių derlingumas. Su atmosferos krituliais kas metai Lietuvoje, remiantis Intensyvaus miškų monitoringo duomenimis, vidutiniškai iškrenta apie 9 kg/ha azoto, 5 kg/ha kalio, 8 kg/ha kalcio.

Technologiškai nėra tikslinga palikti kirtimo atliekas kirtavietėse. Na augavietėse valksmų formavimas nėra tikslingas, nes technika čia stipriai nepažeidžia dirvožemio, o kirtimo atliekas reikia smulkinti, siekiant geresnio miško atkūrimo;

Atliekų surinkimas ir išvežimas papildytų vis labiau populiarėjančios energetikos, naudojant atsinaujinančius išteklius žaliavas.

Visą ataskaitą „Plynųjų kirtimų poveikis pušynų ekosistemų tvarumui ir būdai joms stabilizuoti“ galima rasti čia: