Miškai atsvers energetiką, žemės ūkį ir transportą?
2020 02 03
Naujausia Nacionalinė šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) apskaitos ataskaita už 2017 m., kurią parengė Aplinkos apsaugos agentūra, atskleidžia, kad pagrindinis ŠESD šaltinis Lietuvoje išlieka energetika (įskaitant transportą) – ji buvo atsakinga už 55,5% išmesto ŠESD kiekio.
Atskirai skaičiuojant transporto sektorių, jam teko 28% visų išmetimų. Antroje vietoje – žemės ūkis, atsakingas už daugiau nei penktadalį išmetimų, trečioje vietoje yra pramonė ir jos produktų naudojimas (17,8%), o atliekų sektorius sudaro 5% viso išmetamų ŠESD kiekio.
Nuo 1995 m. šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimai Lietuvoje beveik nesumažėjo, pagrindinis jų šaltinis išlieka energetika, įskaitant transportą. Tiesa, lyginant su 1990 m., kai šalyje dar veikė daug neefektyvių pramonės ir energetikos objektų, ŠESD išmetamas kiekis susitraukė 58% (neįskaitant neįskaitant žemės naudojimo, paskirties keitimo ir miškininkystės sektoriaus).
Daugiausiai Lietuvoje į atmosferą 2017 m. pateko anglies dioksido, kuris sudarė 66% bendro išmetamų ŠESD kiekio. Gerokai mažiau susidarė metano – 16%, azoto suboksido – 15% ir fluorintų ŠESD – apie 3%. Skirtingos šiltnamio efektą sukeliančios dujos – anglies dioksidas, metanas, azoto suboksidas ir fluorintos ŠESD – turi skirtingą poveikį klimatui, atkreipia dėmesį agentūra. Pavyzdžiui, atitinkamas kiekis metano dujų yra 25 kartus žalingesnis už tokį patį anglies dioksido kiekį, o atitinkamas kiekis azoto suboksido – net 298 kartus žalingesnis aplinkai.
Žemės ūkis yra pagrindinis metano ir azoto suboksido šaltinis, atsakingas už daugiau nei pusę visų metano dujų ir net už 85,6% azoto suboksido dujų kiekio išmetimo į atmosferą. Antras pagal išmetamo metano kiekį yra atliekų sektorius, kuriame susidaro beveik trečdalis šių dujų.
Nacionalinė ŠESD apskaitos ataskaita, kurioje pateikti Lietuvos Respublikos teritorijoje išmetamųjų ŠESD kiekio duomenys, kasmet teikiama Europos Komisijai ir Jungtinėms Tautoms.
