Miškai, kaip anglies kaupyklos

18.11.19

Suomijos valstybinius miškus valdanti įmonė „Metsähallitus“ baigė projektą pavadinimu „Išmani miškininkystė klimato kaitoje“, rašo metsa.fi.   Projekto metu buvo suklasifikuoti visi „Metsähallitus“ miškai, iš viso 5,1 milijono hektarų, arba maždaug vieną ketvirtadalį Suomijos komercinių miškų, neįtraukiant saugomų teritorijų. 

„Metsähallitus“ valdomiems komerciniams miškams buvo sukurta anglies kaupimo klasifikacija, apibūdinanti skirtingų miško teritorijų vaidmenį švelninant klimato pokyčius. Miškai čia vaidina dvejopą reikšmę: augantis miškas sugeria atmosferos anglį, patys medžiai taip pat veikia kaip anglies saugyklos. Tad tas pat miškas gali būti ir kaip anglies sugertukas, ir kaip anglies sandėliukas.

Jaunas medynas energingai auga ir sukaupia daug daugiau anglies, nei senesni medynai. Kita vertus, anglies sankaupos jauname medyne irgi yra mažesnės. Siekiant maksimaliai padidinti anglies kaupimąsi miške, medžiams leidžiama sensti ir augti didesniems, tačiau reikia žinoti, jog kuo didesni medžiai, tuo lėčiau jie auga ir tuo mažesnis yra anglies miške kaupimas.

Klimato kaitos požiūriu išmani miškininkystė žvelgia į kiekvieną miško vis kitu kampu ir taip siekia nustatyti, koks kokiai miško daliai vaidmuo turėtų būti paskirtas jį tvarkant. Tokia mintimi vadovaujantis galima suklasifikuoti miško darbus. Tai kol kas nepakeis galiojančios miškų ūkio praktikos, tačiau ateityje sėkmingai gali būti naudojama, labiau tinkamai  priderinant miškininkystę prie vietos augimo sąlygų.

„Metsähallitus“ išskyrė septynias išmanios miškininkystės klases, kiekvienai iš jų būdingi miškų tvarkymo tikslai ir rekomendacijos. Klasifikacija grindžiama duomenimis apie augančius medžius, dirvožemį, žemės naudojimo paskirtį ir bendrą ekologinę situaciją regione, įvertinant bendrą miškų naudojimo potencialą, pavyzdžiui, medienos auginimui, krašto apsaugai, medžioklei ar turizmui. Jei paimsime krašto apsaugos miškų funkciją, pamatysime, kad didžiausia vertė yra sukuriama plynėse, kur vyksta karinės pratybos. Kitos klasės, yra tokios, kurioms nuolat reikia miško žemės padengimo medžiais, yra miško žvėrių ir paukščių gyvenamosios aplinkos palaikymas, tad tose vietose ribojama medžiapjūtė. „Tai reiškia, kad pastarosios miško klasės visų pirma vertinamos kaip anglies sandėliai“, – sako p. Nuutti Kiljunen, „Metsähallitus“ projektų vadovas.

Pastebėta, jog anglies sugėrimą galima pagerinti keliomis priemonėmis, įskaitant miškų tręšimą, tikslingai išaugintų sėklų ir sodinukų naudojimą , išmanios plynosios medžiapjūtės technologijų naudojimą plotuose, kurių derlingumą būtų galima pagerinti. Anglies sugėrimas taip pat gerėja sodinant tankesnius medynus, laiku ugdant medynus ir padedant atsikurti produktyviems medynams nusausinus pelkes.

Nuotaikingą animacinį filmuką apie išmanią miškininkystę klimato kaitoje („Climate Change Forestry“) galima pamatyti čia: