Mitas #1. Mažėja miškų

Dažnas yra pasakęs, jog Lietuvoje miškai masiškai kertami, mediena išvežama, o miško plotai mažėja. Tai vienas dažniau pasitaikančių mitų, panašus į tokį, kuris pasakoja apie neįžengiamuose Žemaitijos pelkynuose gyvenančias devyngalves pabaisas, ryjančias pasiklydusius žioplinėtojus.

Senovėje miškai žmogui buvo gyvenamoji buveinė, išgyvenimo šaltinis, medžioklės plotai. Vėliau, žmonėms pradėjus verstis žemdirbyste, miškas tapo kliūtimi žemės ūkio plėtrai. Kai kurios Europos šalys (Olandija, Airija, Jungtinė Karalystė, Danija), sparčiai plėtodamos žemės ūkį, savo miškus beveik išnaikino. Lietuvių kirviai nebuvo tokie aštrūs, kaip minėtose Europos šalyse. Yra žinoma, kad XX a. viduryje Lietuvos miškingumas dar buvo apie 20 proc.

Realybė yra tokia, kad Lietuvoje miškai užima kiek daugiau nei 2 mln. hektarų ploto, tai yra kiek daugiau nei trečdalis šalies teritorijos, per pastaruosius 20 metų miškų plotai padidėjo 215 tūkst. ha, t. y. daugiau nei 11 proc.
Net absoliutiniu dydžiu mūsų šalies miškų plotai yra pakankamai įspūdingi, palyginti su kitomis Europos šalimis ir prilygsta Jungtinės Karalystės, Čekijos, ir Estijos miškų plotams. Įdomu pastebėti, kad Lietuvos miškų ištekliai yra gausesni už Vengrijos, Slovakijos, Kroatijos, Slovėnijos ir Šveicarijos. O Albanijos, Airijos, Belgijos, Danijos ir Olandijos miškų plotai 3—6 kartus mažesni už Lietuvos.