Mitas #5. Plyni kirtimai kenkia gamtai

Kaip pastebime, nuolat kyla diskusijos ir net administraciniai ketinimai pradėti rimtai mažinti plynųjų kirtimų apimtis, prisidengiant noru išsaugoti gamtą ir ją mažiau žaloti. Visuomenei kartais yra sunku susitaikyti su mintimi, jog jų atmintyje ošęs miškas staiga pradingo (…kalnai kelmuoti, pakalnės nuplikę…), nors iš tiesų po keleto metų kylantis jaunuolynas turėtų ne mažiau džiuginti akį nei perbrendęs , vėjų darkomas ir palaipsniui niokojamas medynas. Pagrindinis kirtimas yra ne tik galutinė miško auginimo fazė, bet kartu ir naujo medyno formavimo pradžia ar jo tęsinys. Vadovaujantis šia nuostata medynas nuo pat jo įveisimo turi būti formuojamas orientuojantis į tam tikrą galutinį tikslą.

Tad plynieji kirtimai, iš tiesų, yra gyvybiškai svarbūs tvariai miško ekosistemai palaikyti. Ne veltui juos taiko pažangios Europos šalys jau kelis šimtus metų. Šie kirtimai pilnai atveria plotą saulės šviesai, todėl yra labai svarbūs, kai kirtavietę norima atkurti šviesiamėgėmis medžių rūšimis (pušis, beržas), netoleruojančiomis bent kiek didesnio užpavėsinimo, taip pat, kai siekiama atkurti medyną selekcinėmis priemonėmis pagerintais sodmenimis. Taip pat svarbu paminėti, kad siekiant išvengti pragaištingo saulės  poveikio augalams buvusiems iki tol užpavėsintiems yra paliekami „medžiai auklės“, kartu atliekantys ir sėklinių medžių funkcijas.

Negalima pamiršti, jog plyni kirtimai yra analogas dažnai nepasiduodančių jokiai žmogaus kontrolei ar reguliavimui didelių miško plotų žūties  audrų, kenkėjų ar ligų poveikyje su kurių atkūrimu miškininkai turi sugebėti operatyviai susitvarkyti. Iškertant medyną per vieną kartą patiriamas  mažiausias dirvožemio ir miško paklotės suardymas lyginant su medyno iškirtimu per keletą kartų. Brandaus medyno dalinis kirtimas tolygiai visame plote ar  lizdais mažina jų atsparumą audroms, stipresniems vėjams, kuriems ne visada pajėgūs atsilaikyti ir gerai suformuoti vyresnio amžiaus medynai ir kas yra ypač aktualu šiuo metu, besikeičiančio klimato sąlygomis. Plynose kirtavietėse atsiranda augalų brandinančių taip reikalingas paukščiams bei smulkiajai faunai sėklas,  vaisius, pagausina ūglių ir atžalų išteklius, reikalingus kanopiniams žvėrims tarpti.

Plyni kirtimai, dėl koncentruoto medienos paėmimo vienu metu, yra efektyviausi, žvelgiant iš ekonominės miškų ūkio pusės. Vertinant gautą medieną ir patirtas išlaidas – tai labiausiai ekonomiškai pagrįstas būdas nuimti išaugintą derlių.