Mitas #6. Tinkamas miško žvėrių skaičius
Tik aklas gali nematyti ženkliai išaugusio miško žvėrių skaičiaus. Bebrų darbai, kuomet gali būti patvenkti ištisi miško ir pamiškių poligonai, nestebina nieko. Vilkai neduoda ramybės naminius gyvulius laikantiems ūkininkams. Vieni džiaugiasi išvešėjusia gamta, kiti piktinasi. Ir rasti čia sutarimą – užduotis ne iš lengvųjų.
Nuo 1995 metų kitų miško žvėrių, kanopinių, taip pat padaugėjo kartais: briedžių skaitlingumas išaugo 4,5 karto, tauriųjų elnių – 2,5 karto, stirnų – 3 kartus. Kalbant dar detalesne skaičių kalba, 2009-2010 metais briedžių apskaičiuota 5827, sumedžiota 147, 2015-2016 metais jau apskaičiuota 12853, o sumedžiota 1306, vidutiniškai kasmet sumedžiojant 69,23% viso leidžiamo medžioti briedžių kiekio. 2009-2010 metais tauriųjų elnių apskaičiuota 18978, sumedžiota 1380, 2015-2016 metais apskaičiuota 33318, o sumedžiota 3857, vidutiniškai kasmet sumedžiojant 70,94 % viso leidžiamo medžioti briedžių kiekio. 2009-2010 metais stirnų apskaičiuota 112091, sumedžiota 20688, 2015-2016 metais apskaičiuota jau 119615, o sumedžiota 21294, vidutiniškai kasmet sumedžiojant 75,55 % viso leidžiamo medžioti briedžių kiekio.
Taigi, elninių žvėrių vis daugėjant, pastoviai miškuose didėja ir jų daroma žala. Ypač aktuali tapo spygliuočių ir ąžuolo paūgėjusių želdinių ir jaunuolynų apsauga nuo žievės laupymo ir pušų lajų apsauga jaunuolynuose nuo viršūnių laužymo. Tam tikslui gali būti naudojami purškiami repelentai skirti naudoti įvairaus aukščio medelių apsaugai ir nuo laupymo, ir nuo skabymo. Naudojant purškiamą repelentą padidėja darbo našumas ir kokybė lyginant su tradiciniais (tepamais) repelentais, medelius galima apdoroti ir jų augimo metu. Tačiau, Lietuvoje purškiami repelentai mažai taikomi dėl pernelyg aukštos želdinių apsaugos kainos.
Mažus medelius sėkmingai galima apsaugoti nuo žvėrių plačiai praktikoje naudojamais „tepamais” repelentais, tvoromis ir individualiomis apsaugomis (beje, kasmet aptepti rankiniu būdu hektarą pasodintų medelių šakelių miško šeimininkui gali kainuoti iki 200 eurų). Ypač didelė būna žvėrių daroma žala, kai tie ūgtelėję medeliai tampa žvėrims lengvai prieinami po atliktų ugdomųjų kirtimų. Tuomet jei buvo, senosios tvoros jau būna suirę ir neveiksmingos, o naujų aukštesnių tvorų niekas netveria dėl jų brangumo (1000 eurų už hektarą aptvėrimo).
Miško savininkams už miško žvėrių daromą žalą niekas nekompensuoja. Miško žvėrių skaičių miškuose privalo reguliuoti medžiotojai, šie aiškina, kad nusiskundimų iš miško savininkų dėl daromos žalos negauną. Lietuvoje skaičiuojama, kad vien kanopiniai žvėrys pažeidžia apie trečdalį visų jaunuolynų ploto, tai yra apie 10 tūkst. hektarų ploto. Maža to, kad jaunuolynus reikia saugoti nuo kanopinių žvėrių, pažeistus medelius dar reikia ir atsodinti naujais. Pasodinti vieną hektarą miško kainuoja kiek daugiau nei 1000 eurų, o žvėrys į jaunuolyną užklysta ir kasmet nuskabo minėtus trečdalį medelių, todėl metiniai nuostoliai siekia 300 eurų. Penkis metus iš eilės patiriant žalą susidaro 2500 eurų, o jei pasodintas plotas yra ne vienas, o trys hektarai, žiūrėk turi apvaloką 7500 eurų sumą. Tai atsakingo miško savininko išlaidos. Įvertinus šiuos pažeidimus, galima manyti, kad miško žvėrys per metus atneša iki 2 milijonų eurų nuostolių.
