Mitas #7: Neperspektyvūs miškai

LR Miškų įstatymo 9 straipsnio 1 dalyje teigiama, kad „Miškai turi būti tvarkomi <…>, kad <…> būtų išlaikyta metinė ar periodinė pusiausvyra tarp medienos prieaugio ir jos naudojimo masto“, o 14 straipsnio 5 dalyje sakoma, kad „Bendra visų rūšių metinė miško kirtimų norma šalyje negali viršyti metinio medienos prieaugio“.

Ministrų konferencija Europos miškams išsaugoti [MCPFE]: SOEF, 2011 patvirtino šalių įsipareigojimą, kuris teigia, kad „Didesni nei prieaugis miško kirtimai ilgalaikėje perspektyvoje yra nesuderinami su darniu miškų ūkiu, išskyrus, kai kirtimais būtina likviduoti stichinių nelaimių padarinius ar atjauninti mišką, iškertant perbrendusius medynus (230 psl.)“.

Esama gajaus mito, kad miškai naudojami per daug intensyviai. Miškų mokslo mokslininkai sako priešingai – kad Lietuvos miškų medienos tūrio prieaugis pastoviai didėjo ir šiuo metu siekia beveik 20 mln. m3 per metus, o apie 1/3 prieaugio kaupiama ateities naudojimui. Taip pat yra įvertinta, kad kasmetinės miško kirtimų apimtys neviršija 60% bendrojo ir 75% gryno medienos tūrio prieaugio, kai gero miškninkavimo rodiklis Europoje yra apie 80%, o Skandinavijos šalyse jis siekia 90-95%.

III-IV miškų grupės valstybinės reikšmės miškų brandžių medynų plotai per pastaruosius du dešimtmečius nuosekliai didėjo, daugiausia pušynų ir beržynų sąskaita, mažėjo brandžių eglynų, drebulynų plotai; perbrendusių medynų plotai sudaro apie 1/5  brandžių medynų ploto.

Bendrojo medynų tūrio prieaugio, jo komponentų monitoringo 1998-2017metais rezultatai rodo galimybę artimiausiame 10-20 m. laikotarpyje didinti tiek pagrindinį, tiek ir tarpinį miško naudojimą.

Valstybinės miškų tarnybos specialistai prof. Andrius Kuliešis ir dr. Albertas Kasperavičius savo pristatyme „Lietuvos miškų prieaugis, jo panaudojimas ir potencialas ateičiai“ pateikia išsamų paveikslą apie miškų našumą, medienos resursus ir galimą miškų naudojimą Lietuvoje.