Pelkės ir mažesni CO2 išmetimai

15.07.19

XX a. viduryje Pūsčios pelkė buvo viena didžiausių Šiaurės Rytų Lietuvos aukštapelkių. Nusausintoje pelkėje pradėta durpių kasyba truko 30 metų, o šių darbų pasekmės pastebimos iki šiol.

Didelę dalį pažeistos pelkės užima plikų durpių dykros, kuriose negali įsikurti jokie augalai, ir natūralioms aukštapelkėms nebūdingi krūmai, medžiai.

2000-aisiais Lietuvos gamtos fondo iniciatyva Pūsčios pelkėje pradėti hidrologinio režimo atkūrimo darbai – pastatyta 15 specialių užtūrų, sulaikančių vandenį ir patvenkti pelkės pakraščiai. Gamtotvarkos darbų rezultatai lėtai, bet ryškėja: rytiniuose pakraščiuose drėgmės prisotintas durpes jau padengė skaisčiai žalias kiminų kilimas.

Vis dėlto, visai pelkei atkurti dar reikia inovatyvių hidrologinio režimo atkūrimo priemonių. Nepaisant kelis dešimtmečius trukusios durpių gavybos, čia vis dar aptinkami aukštapelkėms būdingi bruožai, augalai ir gyvūnai. Pelkėje ir jos apylinkėse peri tetervinai, plėšriosios medšarkės, gervės, perkūno oželiai, stebimi baltieji kiškiai.

Pūsčios telmologiniame draustinyje nuo 2019-ųjų sausio iki kovo mėnesio 81 hektaro plote sudarytos sąlygos hidrologinio režimo atsikūrimui ir 32 hektarų plote iškirsta sumedėjusi augalija. Krūmų ir ypač lapuočių medžių, įsigalėjimas anksčiau buvusiuose atviruose aukštapelkės plotuose yra akivaizdus pelkės hidrologinio režimo pažeidimo ir ekosistemos degradavimo požymis. Pažeistoje aukštapelkėje augantys medžiai ir krūmai spartina durpių klodo mineralizaciją bei išgarina daug drėgmės. Dėl to pažeistoje aukštapelkėje negali vešėti kiminai, žoliniai augalai ir puskrūmiai. Pašalinti sumedėjusią augaliją reikia ne tik tam, kad būtų atkurtas hidrologinis režimas, bet ir kad būtų atkurtos aukštapelkėms būdingos atviros erdvės, tinkamos retiems pelkių paukščiams perėti.

Pūsčios telmologiniame draustinyje iškirsti ūkiniu požiūriu nevertingi jaunuolynai, o po pelkės vidurį išsibarsčiusios brandesnių miškų salos liko nepaliestos. Kirtimo darbai atlikti rankiniu būdu, naudojant motorinius pjūklus ir krūmapjoves. Dalis medienos biomasės panaudota tvenkti numatytus sausinamuosius griovius. Medžių šakos tampa puikiu substratu kiminams pradėti augti.

Šie atlikti darbai ne tik sukurs sąlygas pelkės ekosistemos atsikūrimui, bet ir sumažins į atmosferą išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijas. Gamtotvarkos specialistai apskaičiavo, jog pakitus hidrologiniam režimui ir pakilus vandens lygiui per ateinančius dešimtmečius CO₂ emisijos iš  Pūsčios pelkės sumažės beveik 70 %.