Rankų nenuleisim – kreipsimės į Europos Komisiją

29.08.19

Praėjusią savaitę Seimo nariai darniu choru atmetė Prezidento veto dėl ribojimų miško valdos dydžiui nustatyti. Seimo narius apakino šventas Kryžiaus žygis prieš Europos Sąjungos šalių piliečius ir įmones, neva supirkinėjančius privačius miškus šalyje.

Įspūdžio tautos atstovams nepadarė neigiamos išvados, gautos iš Aplinkos ministerijos ir Vyriausybės, Specialiųjų tyrimo tarnybos, Konkurencijos tarybos, kitų valstybės institucijų, miškų sektoriaus ir miškų mokslo atstovų ir organizacijų, Konstitucijos autoritetų, ką jau bekalbėti apie Prezidentą.

Matydama tokią situaciją, inicijuojame šalies miško savininkų kreipimąsį į Europos Komisiją dėl pažeistos Stojimo sutarties, nuosavybės teisių ir prognozuoja, kad dėl grubių teisėkūros pažeidimų, šį teisės aktą teks keisti ateityje.

Konstatuojame, kad praėjusią savaitę Seimo neeilinėje sesijoje priimti Miškų įstatymo pakeitimai prieštaraus Europos Sąjungos veikimo sutarčiai, pagal kurią draudžiami kapitalo judėjimo apribojimai, pažeis konkurencijos sąlygas, kai valstybė, būdama dominuojanti miškų ūkio sektoriaus žaidėja, įveda papildomus veiklos apribojimus mažesniam rinkos dalyviui ir apriboja galimybę 250 tūkstančių miško savininkų laisvai spręsti ir disponuoti savo nuosavybe.

Mūsų asociacijos nuomone, nekorektiška demonstruoti panieką ir represines priemones kitoms Europos Sąjungos narėms, ką su didele piktdžiuga darė ne vienas Seimo narys svarstant įstatymo pataisas. Mums, miškininkams nuostabą kelia ir tai, kad sudarydami sąlygas ignoruoti pamatines ES vertybes, Seimo nariai skaudžiai kirto per lietuviškas miško įmones, uždarydami galimybes vystyti konkurencingus miškų ūkius.

Ribojimai, nukreipti į privataus miško dydžio nustatymą pirmiausiai neigiamai palies vietos miško savininkus. Elementaru – tokiu avantiūriniu sprendimu nuvertinta privati miško žemė, o jos savininkai bus priversti parduoti miškus už mažesnę nei rinkos kainą dėl konkurencijos aplinkos sumažėjimo. Ieškosim galimybių kreiptis ir į Konstitucinį teismą dėl nuosavybės teisių ir konkurencijos ribojimų.

Norime pastebėti, kad Lietuvoje taikoma bene griežčiausia Europoje miškų ūkio ir aplinkosaugos politika, norint ją tinkamai įgyvendinti, suderinti aplinkosaugos, socialines ir ekonomines funkcijas, privaloma plėsti miškų plotus – tai yra darnaus miškų ūkio sąlyga. Tokie apribojimai yra grubus nuosavybės teisių pažeidimas, jie akivaizdžiai prieštarauja konkurencijos ir net Konstitucijos normoms, po tokio sprendimo privatus šalies miškų ūkis tampa neįgalus. 

Pastarųjų metų politikų veiksmai privačių miškų atžvilgiu yra represiniai: įvedinėjami nepagrįsti mokesčiai, nėra mokamos kompensacijos už ūkinės veiklos suvaržymus, dėl ko mažėja miško žemės vertė, miško plantacijos prilyginamos buveinėms, nekovojama su miško kenkėjais, kurie atkeliauja iš Rytų kaimynių ir masiškai apninka mūsų miškus.

Be to, atvirai tyčiojamasi iš miškų mokslo autoritetų nepaisant jų nuomonės, juodinama miškininko profesija – tokiomis nuotaikomis miškininkai pasitiko Baltijos kelio trisdešimtmetį.

Praėjusios kadencijos Seimas pasižymėjo tuo, kad labiausiai iš visų kaimyninių valstybių apmokestino miško savininkus. Dėl to iš rinkos pasitraukė didelė dalis sąžiningai dirbusių vietos miškininkų, darbus ir investicijas į miško valdas lietuviškas kapitalas nukreipė į kitas šalis, pavyzdžiui, Vokietiją. Dabar situacija kartojasi, tik prognozuojame, kad jos mastai bus didesni. Beje, mūsų asociacija vienija tik lietuviško kapitalo įmones ir fizinius asmenis, miško savininkus, kurie rūpinasi mūsų miškų ateitimi.

Raginu visus 250 tūkst. šalies miško savininkų prieš rinkimus atidžiai rinktis tautos atstovus ir įsidėmėti tas politines jėgas, kurios padarė savo juodą darbą, sumažindamos miško vertę ir neleisdamos vietos miškų įmonėms civilizuotai vystyti veiklos.

Tikimasi, kad mūsų inicijuojamas kreipimasis į Europos Komisiją padės atkreipti dėmesį ir į nūdienos aktualijas šalies privačiuose miškuose ir vis prastėjančią jų būklę.

Kadangi vietos politikai labai mėgsta lyginti miškų ūkį su žemės ūkiu, esant pastarajam precedentui dėl ribojimų įvedimo miškuose, bus gera proga atsakingoms Europos Sąjungos institucijoms įvertinti ir praktiką, kuri Lietuvoje jau bene dešimt metų taikoma koncentruojant žemės ūkio valdas į stambius vienetus – ko pasekoje nelygioje konkurencinėje kovoje subujoja stambūs vietos valstiečiai žemvaldžiai.

Aidas Pivoriūnas, Privačių miškų savininkų asociacijos direktorius