Rekomendacijos miškininkavimo tvarumui užtikrinti
04.03.19
Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos profesorius Gintautas Mozgeris kartu su kitais mokslininkais pristatė fundamentalų tyrimą apie Lietuvos miškų augimo prognozes besikeičiančio klimato sąlygomis ir rekomendacijomis tvariai miškininkystei užtikrinti.
Tai ketverių metų mokslo darbas alternatyvių ateities raidos scenarijų nusakymui, kurie integruoja informaciją apie klimato kaitą bei mūsų pastangas tai kaitai suvelninti, išreiškiamus skirtingais medžių prieaugiais, medienos paklausa ir pasaulinių kainų tendencijomis.
Miškų raidos ir miškininkystės raidos, esant skirtingiems klimato kaitos scenarijams, modeliavimas naudojant simuliatorių Kupolis ir darant prielaidą, kad dabarties miškininkavimo modeliai taikomi ateityje.
Darbo dalies apibendrinančios išvados:
Klimato šiltėjimas yra labiau susijęs su galimybėmismiškininkystei nei su iššūkiais. Kita vertus, prognozuojama klimato kaita ir dabartiniai miškininkavimo modeliai yra nepalankūsmiškų teikiamų su biologine įvairove susijusių ekosisteminių paslaugų kaitos tendencijoms.
Su klimato šiltėjimu sietinas medynų prieaugio padidėjimas yra labiau reikšmingas šalies regionuose, kur vyrauja spygliuočių medžių rūšys ir ypač paprastoji eglė.
Klimato kaitos švelninimo priemonių įtaka, nors ir susijusi su mažesniu medynų prieaugiu, užtikrina santykinai didesnį pelnąiš miškininkystės veiklos bei geresnes kitų miško teikiamų ekosisteminių paslaugų tendencijas.
Dabartiniai miškininkavimo modeliai užtikrina iškertamo bei priaugančio medynų tūrio santykį per ateinantį šimtmetį ne didesnį už 80%, nepaisant klimato kaitos ir pastangų tą kaitą sušvelninti.
Finansine ir ekonomine branda grindžiami kirtimo amžiai, diferencijuoti pagal augavietes, užtikrina didesnius pagaminamos medienos kiekius be didesnės neigiamos įtakos kitoms miško teikiamoms ekosisteminėms paslaugoms.
Lapuočių medžių dalies Lietuvos miškuose mažėjimą, kuris intensyvesnis didesnio klimato šiltėjimo sąlygomis, galima pristabdyti nekeičiant dabartinio miškininkavimo teisinio reglamentavimo.
Dabartiniai miškininkavimo modeliai stipriaunulemia Lietuvos miškų bei miškininkavimo raidą nei klimato kaita ar mūsų pastangos šią kaitą sušvelninti.
Rekomendacijos Lietuvos miškų ir miškininkavimo tvarumui užtikrinti bei didinti jų gebėjimą mažinti žalingą bei sustiprinti naudingą klimato kaitos poveikį:
Besikeičiančiomis sąlygomis siūlome naudoti adaptyvaus miškininkavimo principus. Adaptyvus miškininkavimas – tai struktūrizuota valdymo (miškininkavimo) technologija, kai valdymo veiksmai planuojami ir daromi vadovaujantis tais pačiais principais kaip eksperimentas. Visuose etapuose būtinas suinteresuotųjų pusių dalyvavimas, o alternatyvos visapusiškai gali būti įvertinas naudojant miškininkavimo sprendimų paramos sistemas.
Turi būti atsisakyta segregatyvaus požiūrio į miškininkavimą, kuris yra grindžiamas vienodo ūkininkavimo režimo nustatymu didelei miškų grupei.
Siūloma vadovautis sisteminiu požiūriu į miško naudojimą dabar ir ateityje, kompleksiškai įvertinant visas miško funkcijas, nepamirštant, kad esame atsakingi tiek už ekosistemų tvarumą, tiek ir už kuo didesnį miško indėlį į valstybės ir jos piliečių gerovę, kas sudaro atsakingos miškanaudos esmę.
Adaptyvus ir kompleksiškas miškininkavimas yra traktuotinas kaip pagrindinė prielaida geriau pasinaudoti klimato kaitos atveriamomis galimybėmis miškininkystei bei sumažinti pastangų klimato kaitai sušvelninti kaštus.
Siūloma atsisakyti iš principo politine valia pagrįstų pagrindinių miško kirtimų ir gamtinės brandos amžių bei pereiti prie miškų augimo sąlygas, jų charakteristikas bei funkcinę paskirtį atitinkančių kirtimo apyvartų, užtikrinančių norimo miško teikiamų ekosisteminių paslaugų komplekso tvarumą.
Pagrindinių miško kirtimų amžius siūlome parinkti vadovaujantis ne medynų brandomis pagal medienos tūrio prieaugį, bet brandomis pagal piniginių pajamų dydį ar apibendrintą miško teikiamų ekosisteminių paslaugų vertę, kurios automatiškai inkorporuoja tinkamiausios medienos prieaugio optimizavimo.
Visą mokslo tyrimo darbo ataskaitos prezentaciją galima rasti čia:
