Sektoriai, prisidedantys prie klimato kaitos

19.08.19

ES apyvartinių taršos leidimų (ATL) prekybos sistema yra ES politikos, kuria siekiama kovoti su klimato kaita, pagrindinė priemonė, temą nagrinėja žurnalistas Arvydas Jockus, portale alfa.lt.

Šia prekybos sistema siekiama taupiu ir ekonomiškai efektyviu būdu mažinti išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) kiekį. ATL prekybos sistema šiuo metu veikia visose 28 ES valstybėse narėse, taip pat Islandijoje, Norvegijoje ir Lichtenšteine.

2005 m. pradėta ATL prekyba gana efektyviai apribojamas ŠESD kiekis, kurį gali išmesti daug energijos suvartojantys pramonės sektoriai, elektros energijos gamintojai ir oro transporto bendrovės. Sistema skatina ES įmones modernizuoti gamybą taip, kad mažintų į atmosferą išmetamų ŠESD, daugiausia anglies dioksido (CO2), kiekį, mat šios dujos labiausiai veikia klimato atšilimą ir su juo susijusius gamtos reiškinius: vis dažniau atsiritančias karščio bangas, audras, staigius temperatūrų svyravimus, potvynius sukeliančias liūtis, sausras, atsitiktines šalnas, krušas, jūros lygio kilimą, dirvožemio eroziją ir kt.

Daugelis klaidingai mano, kad didžiausia ŠESD emisijų kaltininkė yra pramonė ir iškastinį kurą (dujas ir anglį) naudojančios katilinės, nes iš gamyklų ir elektrinių kylantys dūmai matomi iš tolo ir kartais klaidingai laikomi aplinkos taršos ir klimato atšilimo simboliu.

Iš tikrųjų yra ne taip: visuotinai pripažįstama, kad daugiausia ŠESD susidaro žemės ūkio, ypač gyvulininkystės, ir transporto sektoriuose. Jungtinių Tautų Maisto ir žemės ūkio organizacijos (FAO) duomenimis, gyvulininkystės sektorius išskiria 14,5–18 proc. visų ŠESD, arba 7,1 gigatonos CO2 ekvivalento. Tai daugiau nei automobilių, aviacijos, laivininkystės ir kitų transporto rūšių pasaulyje išmetamas CO2 kiekis.

Nors Lietuvai tenka palyginti nedidelė „kaltė“ dėl klimato kaitos (tarpvyriausybinės klimato kaitos komisijos duomenimis, Lietuva 2017 m. išmetė vos 0,04 proc. visų pasaulyje išmetamų ŠESD), Paryžiuje 187 valstybių priimtas pasaulinis klimato kaitos susitarimas turės pasekmių ir Lietuvai.

Šiuo metu ŠESD išmetimo mažinimo tikslus įgyvendina 69 Lietuvos juridiniai asmenys, dalyvaujantys ES ATL prekybos sistemoje. Tačiau šios įmonės išmeta tik 37 proc. Lietuvai tenkančių ŠESD.

O didžiausi teršėjai, kurių išmetamų ŠESD dalis sudaro 63 proc., į pasaulinę kovą su klimato kaita dar beveik neįsitraukė. Valstybei dar teks sugalvoti, kaip ATL prekybos sistemoje nedalyvaujantį šalies transporto, žemės ūkio, viešąjį sektorių ir gyventojus priversti mažinti išmetamas ŠESD. Nes bendra anglies dioksido išmetimo kvota Lietuvai ateityje neišvengiamai mažės.

Numatyta, kad Lietuvos įmonių kurą deginantys įrenginiai kartu su kitų ES valstybių narių apie 120 tūkst. įmonių iki 2030 m., palyginti su 2005 m., sumažins ŠESD emisiją 43 proc. Iki 2020 m. ŠESD išmetimą jos turi sumažinti 21 proc., o 2010–2030 m. – dar 22 proc. Šios Lietuvos įmonės – tai chemijos ir naftos pramonės gamyklos, cukraus perdirbimo ir maisto fabrikai, cemento ir kitos didžiosios gamyklos, kurios gamybos proceso metu degina iškastinį kurą.

Tačiau ne pramonė, o transportas, šilumos ir elektros energijos gamyba bei žemės ūkis išmeta daugiausia CO2, o šie didžiausi teršėjai Lietuvoje kol kas iš viso nėra apmokestinami.

Lietuvai iš tikrųjų svarbesnis ne pramoninis sektorius, kuriam nustatyti konkretūs reikalavimai ir kurių įmonės laikosi. Priversti laikytis aplinkosaugos reikalavimų transporto, žemės ūkio sektorius gerokai sudėtingiau, be to, nepopuliaru ir politiškai nenaudinga.

Ūkininkai turi išsikovoję daug lengvatų – akcizų, dyzelino naudojimo, gyventojai važinėja senais automobilias. Tačiau siekdama vykdyti užsibrėžtus klimato kaitos tikslus Lietuva neišvengiamai bus priversta griežtinti taršos reikalavimus ir žemės ūkio, ir transporto sektoriuose.