Sprendžia Europos miškų ateitį

18.09.17

Visame pasaulyje didėjant atsinaujinančių gamtos resursų paklausai, Europos Parlamentas kartu su Komisija užsimanė pradėti riboti laisvą, rinkos sąlygomis paremtą prieigą prie tvarių miško žaliavų. Šio mėnesio pabaigoje Parlamentas turi nuspręsti, ar miško kirtimo apimtys turės likti tokios, kokios buvo iki šiol, balsuojant dėl šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio apskaitos ir duomenų surinkimo žemės naudojimo, žemės naudojimo keitimo ir miškininkystės (angl. LULUCF) sektoriuose, taisyklių. Europos Komisija pasiūlė naujas ES LULUCF apskaitos taisykles miškams, naudojantiems „miško kontrolinį lygį”, pagrįstą praeities (1990-2009) valdymo praktika ir intensyvumu. Šis pasiūlymas yra „2030” klimato ir energetikos pagrindų programos dalis.

Pagal šią apskaitą Europos Komisijai kasmet šalys narės turėtų teikti duomenis apie bet kokius reikšmingesnius pokyčius miškų ūkio veikloje, tokius, kaip metinės miško kirtimo apimtys, miško žemės ploto mažėjimas ar padidėjimas. Tai reiškia, kad bet kokia veikla miškuose turės įtakos galimiems politiniams sprendimams dėl miškų ūkio veiklos ateityje. Lietuvoje šį darbą turėtų atlikti Valstybinė miškų tarnyba prie Aplinkos ministerijos.

Komisijos noras yra priversti šalis nares miško kirtimo lygį nustatyti remiantis istoriniu miškininkystės intensyvumu, visiškai ignoruojant rinkos mechanizmus, kuomet miško kirtimo apimtis apsprendžia laisvas miško savininko apsisprendimas dėl didėjančios medienos paklausos arba atvirkščiai – miško kirtimų stabdymas dėl sumenkusių kainų ar išaugusių mokesčių. Istorijos intensyvumo rodiklio įvedimas reikš, kad šalies kirtimo lygis bus nustatomas pagal tai, kiek kirsta anksčiau, todėl  priklausys ne nuo rinkos sąlygų, o nuo biurokratų ataskaitų rengimo ir pateikimo kruopštumo.

Miško ir žemės ūkio sektorius smarkiai kritikavo miško naudojimo ateityje palyginimą su istoriniu valdymo intensyvumu.

„Dinamiškas miškotvarkos lygis yra būtinas siekiant užtikrinti, kad investicijos būtų kuriamos ten, kur tai svarbiausia: tvaraus miškų valdymo. Mes išlaikysime Europos miškus augančioms augimo trajektorijoms, kad išlaikysime miško anglies dvideginio išmetimą Europoje ir išlaisvinsime tikrąjį bioekonomikos potencialą”, – eureporter.eu yra sakęs CEPI generalinis direktorius Sylvain Lhôte.

„Europoje auga miško ištekliai, ir mes turime skatinti naudoti iš Europos miškų tvarią medieną, kad būtų pasiekti klimato ir energetikos tikslai bei sukurti tvarią bioekonomiką. Tiesą sakant, ES miškų strategijoje reikalaujama valdyti, augti ir naudoti miškus, o tai ne tik laikyti juos anglies dioksido ištekliumi”, – sako EUSTAFOR vykdomasis direktorius Piotr Borkowski.

„Mes neturėtume piktnaudžiauti šalimis, kurios praeityje visiškai nenaudojo savo tvaraus miškų potencialo. Valstybės narės turėtų turėti galimybę naudoti savo augančius miškus biokonomikos be iškastinio kuro gamybai plėtoti, o miško savininkams turėtų būti suteikta galimybė toliau investuoti į tvarų miškų valdymą – geriausią ilgalaikę strategiją siekiant išlaikyti anglies dvideginio išmetimą ir užtikrinti miškų naudą klimatui”, – pabrėžė Emma Berglund, CEPF generalinė sekretorė.

„Darniai tvarkomų miškų medienos naudojimas yra raktas konkrečiai spręsti klimato kaitos problemas. Europos reguliuotojai turi siekti nustatyti nuoseklų ir gyvą miškų standartinį lygį, kad būtų išlaikytas anglies dvideginio išmetimas miškuose ir užtikrintas tinkamas medžiagų prieinamumas, kuris leistų visuomenei visapusiškai pasinaudoti „Harvested Wood Products” siūlomu anglies dioksido saugojimu”, –  antrina Patrizio Antonicoli, CEI-Bois generalinis direktorius.

Miškų ir žemės ūkio sektorių skėtinės organizacijos Briuselyje ragina visus EP narius pažvelgti į bendrą vaizdą apie klimato kaitos švelninimą ir miškininkystės prisitaikymą. Pereinamuoju laikotarpiu nuo iškastinio būvio priklausančios visuomenės reikalingos visos miškininkystės vietos, o nauda turėtų būti išnagrinėta ilguoju laikotarpiu.

EUSTAFOR, Copa ir Cogeca, CEPF, CEPI ir CEI-Bois vis dar įsitikinę, kad artėjančios diskusijos Europos Parlamente ir Taryboje turės teigiamą poveikį tolesniam pasiūlymo rengimui.