Užsimojo iškirsti konkurentus

18.06.18

Dar neįpusėjęs urėdijų reformos, atsisakęs tirti žemės ūkio paskirties žemės rinką ir stambiųjų žemvaldžių interesų neliečiantis Seimas užsimojo „sutvarkyti“ privačių miškų savininkų reikalus, temą nagrinėja „Lietuvos žinių” žurnalistas Kazimieras Šliužas.

Miškų savininkai piktinasi politikų užmoju riboti privačią nuosavybę ir nusiteikę ginti savo interesus, į kuriuos, jų požiūriu, kėsinamasi dėl konkurentės VĮ Valstybinių miškų urėdijos tikslų.

Birželio 1 dieną Seimo Valstiečių ir žaliųjų frakcijos nariai įregistravo Miškų įstatymo pataisas, kuriose siūlo nustatyti, kad vieno fizinio ar juridinio asmens galimas įgyti bendras miškų ūkio paskirties žemės plotas neviršytų 1500 hektarų. Įstatymo nuostatos parengtos atsižvelgiant į žemės ūkio paskirties žemės sklypų įsigijimą nustatant, kad būtų neleista įsigyti daugiau žemės, nei yra nustatyta įstatymu per įvairias schemas.

Anksčiau, gegužės 29 dieną, panašų projektą pateikė Seimo konservatorius Jurgis Razma: jis siūlo vienam fiziniam ar juridiniam asmeniui leidžiamą miško nuosavybės teisę apriboti dar labiau – iki 1000 hektarų.

Labiausiai apkarpyti leidžiamą miško nuosavybės teisę vienam asmeniui, iki 500 ha, praėjusių metų balandį ragino Seimo narys Petras Gražulis. Taigi, pagrindinė idėja – miške palikti smulkiuosius savininkus ir neleisti stambinti miškininkystės ūkių, nors specialistai šaukte šaukia priešingai – apie poreikį stambinti šiuos ūkius.

„Tai ne kas kita, kaip Lietuvos politikų nesupratimas, kas yra miškininkystė. Vienintelė kryptis, apie kurią kalbama pasaulyje, yra tvari miškininkystė, bet ji orientuota į didesnius plotus. Žmogus, turintis kelis ar keliasdešimt hektarų miško, neturi nei žinių, nei galimybių, nei šiuolaikinės technikos, nei laiko jį prižiūrėti ir puoselėti. Tai jis darys prišokamai. Medienos sertifikavimas, panašūs dalykai irgi nėra pritaikomi mažoms valdoms”, – kalbėjo miško nuosavybės Lietuvoje neturinčios, bet miškus patikėjimo teise valdančios UAB „Timbex” generalinis direktorius Robertas Ašmonas.

Anot jo, savininkas, valdantis 10–20 ha miško, vieną kitą kartą per dešimtmetį gal juo ir pasinaudos, bet vis tiek privalės jį atsodinti ir 50–60 metų laukti, kol ataugs. „Tvari miškininkystė – tai ir nuolatinis medienos tiekimas rinkai, todėl mišku reikia rūpintis visą laiką, o smulkieji miškininkai to daryti negali“, – sakė jis. Anot pašnekovo, net ir 1 tūkst. –1,5 tūkst. ha plote miškininkystės verslas negali egzistuoti. Šiuolaikinei ekonomikai – ne į Rytus nuo Medininkų – siūlomas projektas yra visiškas nonsensas”, – ironizavo R. Ašmonas. Jis „Lietuvos žinioms” pažymėjo, kad ir ką tik pradėtos vadinamosios urėdijų reformos idėja buvo miško valdas stambinti, kad būtų geriau ir gamtai, ir miškininkystei, o dabar siekiama plotus riboti. „Nematau kito tikslo, kaip tik žlugdyti pagrindinį konkurentą – privačių miškų savininkus”, – tvirtino bendrovės vadovas.

„Tokios iniciatyvos – tai politikų siūlymai tarnauti greitam efektui, skirtam masėms, neva pademonstruoti kovą su užsienio investuotojais į mišką, apginti miško savininką, o iš tikrųjų yra priešingai, – „Lietuvos žinioms” kalbėjo Lietuvos privačių miškų asociacijos direktorius Aidas Pivoriūnas. – Tokiems ribojimams įvesti nėra nei socialinio, nei ekonominio pagrindo, jau nekalbant apie ekologinį. Tinkamą ekologinę būseną miške gali užtikrinti tik stambios valdos.”

Jo įsitikinimu, kadangi privatūs miškai sudaro beveik pusę viso Lietuvos miškų ploto, tai nenorima, kad jie sustiprėtų ir pradėtų konkuruoti su valstybiniais. „Turėtume suprasti, kad tapsime ne profesionalūs ūkininkautojai miškuose, o mėgėjai. Smulkiuose privačiuose miškeliuose nebus vykdoma ugdomųjų kirtimų, kurie lemia medienos kokybę ir miškų ateitį. Iš to kyla grėsmė, kad medienos pramonė negaus kokybiškos žaliavos“, – perspėjo A. Pivoriūnas.

Jo teigimu, bet kokių naujų apribojimų įvedimas paskatins įvežtinės medienos šuolį, kaip jau atsitiko privačių miškų savininkų pajamas apmokestinus papildomu 5 proc. mokesčiu neva miško keliukams tvarkyti. Per trejetą metų medienos importas iš Rusijos ir Baltarusijos padidėjo trečdaliu.

Daugiau skaitykite čia: