Visa, kur neaugini maisto – medienos auginimui

02.09.19

Suomijos sostinėje Helsinkyje vykusioje „Europos bioekonomikos” 2019 konferencijoje buvo konstatuota, kad jau dabar turime pakankamai tyrimais paremtų įrodymų ir galimybių studijų, kurios atsakytų į klausimą, kaip galima būtų plėtoti bioekonomiką. Taip pat sutarta, kad dėl keleto didelių naujų pramonės objektų darbo pradžios bioekonomika per pastaruosius kelerius metus padarė didelę pažangą.

Pasirodo, sudėtingiausia užduotis yra įtraukti į pokyčius specialistus ir apskritai vartotojus. Daugelyje konferencijos pranešimų buvo pabrėžta, kad bioekonomika reiškia kryžminį daugelio suinteresuotųjų šalių, įskaitant verslą, bendradarbiavimą, o vienas iš būdų skatinti naujas bioekonomikos pramonės šakas yra bandomosios gamyklos, tokias, kaip miškų pramonės bendrovės „Metsä Group” dukterinė įmonė „Metsä Spring“, Äänekoski miestelyje, Suomijos viduryje, vystymas. Jos tikslas yra kurti, išbandyti ir gaminti visiškai naujus medienos gaminius.

Įvairiose Europos Sąjungos šalyse yra nemažai panašių bandomųjų gamyklų. „Kiek žinau, visos jos bando derinti maistą, medienos plaušieną ir paslaugas“, – pabrėžė p. Robas Beekersas, „Cargill” verslo plėtros direktorius. Vis dėlto yra regioninių skirtumų: nors Šiaurės šalių bioekonomika daugiausia priklauso nuo medienos naudojimo, pietinėse žemyno dalyse tai daugiausia reiškia maisto gamybą. Europos lygiu Šiaurės šalims kartais yra sudėtinga priversti pietines šalis suprasti savo miško bioekonomiką.

Visuomenei kyla abejonių dėl didėjančio medienos naudojimo tvarumo. Kita vertus, radikaliai žalių ir neaiškiai finansuojamų visuomenės grupių diskusijos yra vienpusės, kaip buvo matyti per renginio spaudos konferencijas: klausimai daugiausia buvo susiję tik su tuo, ar turi dar labiau padidinti medienos naudojimą Suomija, ar ne.

Kaip sakė ES Komisijos Jungtinio tyrimų centro direktorius p. Giovanni De Santi, tvarumas yra susijęs ne tik su ekologija. Svarbu atsižvelgti į visus Jungtinių Tautų darnaus vystymosi tikslus. Tai pabrėžė ir Aalto universiteto filosofijos profesorius p. Matti Häyry, kuris paragino atlikti holistinius bioekonomikos sprendimų tyrimus.

Šiuo metu tai, ką mes matome kasdien, yra naujienos apie tyrimus, apibūdinančius žmogaus veiklos poveikį klimatui. Šios naujienos verčia susimąstyti, ką galvoti ar daryti apie rezultatus. Profesorius norėtų pamatyti naujo tipo tyrimus, kuriais siekiama nustatyti naudos gavėjus ir tuos, kurie kenčia dėl sprendimų, priimtų dėl ko nors, pavyzdžiui, klimato pokyčių.

„Tada turėtume įvertinti privalumus ir trūkumus ir nuspręsti, ar kompensaciją turėtų gauti tie, kurie nukentės nuo sprendimo, ar mes turėtume atsisakyti sprendimo”, – sakė Häyry. Kitaip tariant, žmonija turėtų gilintis į tai, ko norime iš savo gyvenimo ir kiek tai visuomenei kainuoja.

Pasak Vokietijos bioekonomikos tarybos pirmininkės p. Christine Lang, vartotojai jos dažnai klausia: „Ko imtis, kad galėčiau pakeisti esamą situaciją?”. Aš atsakau – „Labiausiai mus domina asmeninė savijauta ir sveikata. Žmonės žino, ką, pavyzdžiui, turėtų padaryti klimato labui, tačiau jie to nedaro. Imkime, kad ir miškų atvejį. Turėtume visus žemės plotus, kurie nenaudojami maisto gamybai paversti miškais, kurie prisideda prie geresnės sveikatos”.

„Žmonės nori prisiimti atsakomybę, bet ne savarankiškai. Atsakomybė turėtų būti paskirstyta valdžios institucijoms, pramonei ir verslui bei piliečiams”, – sakė Lang.