Dažnas, dažnu atveju mažai teišprusęs, bet mėgstantis kalbėti ir už savo kalbas nemėgstantis atsakyti politikas gali postringauti, kad privatūs miškininkai Lietuvoje gyvenai labai gerai ir tik miškų urėdijos moka mokesčius. Privatus miško savininkas ar įmonė, kuri verčiasi miškų ūkio veikla, perka rinkos kainomis biržes iškirtimui arba naudoja savo turimus miškus. Miško savininkų, kurie naudotų vien savo […]
Žmonės teisingai pastebi, kad dabartiniu laiku miško kirtimo intensyvumas yra didesnis, nei prieš, sakykim, trisdešimt metų. Tuomet buvo lengva gyventi, nes didžiuma medienos dalis, kuri naudojama mūsų pasididžiavimo – šalies baldų pramonės reikmėms, buvo geležinkeliais atgabenama iš neišsenkančių didžiojo kaimyno miškų. Miškų kirtimo intensyvumas skirtingose pasaulio valstybėse skiriasi dešimtimis kartų. Taip yra dėl skirtingų požiūrių […]
Ne vienas esame girdėję sakant: ”Va, tarybiniais laikais tai miškai kaip parkai buvo, o dabar kažkokios prastos kokybės medžiai auga, užšlamštinta visur, net praeiti sunku”. Taib gali atrodyti dėl to, kad per pastaruosius kelis dešimtmečius gana stipriai pasikeitė miškininkavimo praktika. Stengiamasi veiklą miškuose vykdyti taip, kad jie kuo labiau būtų panašūs į natūralius. Tačiau net […]
Dažnas yra pasakęs, jog Lietuvoje miškai masiškai kertami, mediena išvežama, o miško plotai mažėja. Tai vienas dažniau pasitaikančių mitų, panašus į tokį, kuris pasakoja apie neįžengiamuose Žemaitijos pelkynuose gyvenančias devyngalves pabaisas, ryjančias pasiklydusius žioplinėtojus. Senovėje miškai žmogui buvo gyvenamoji buveinė, išgyvenimo šaltinis, medžioklės plotai. Vėliau, žmonėms pradėjus verstis žemdirbyste, miškas tapo kliūtimi žemės ūkio plėtrai. […]
