Privačių miškų vizija: Aistė Gedvilienė

Pirmoji dama atsakiusi į klausimus – Lietuvos Respublikos Seimo Aplinkos apsaugos komiteto narė, Lietuvos Respublikos Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos narė Aistė Gedvilienė:

Klausimas (K): Kaip ketinate spręsti importuojamos iš trečiųjų šalių medienos produktų (biokuro) importo klausimą?

Atsakymas (A): Šiuo metu juntamas didelis pigaus biokuro impoto kiekis iš Baltarusijos. Kainos yra tiek mažos, kad Lietuvos biokuro gamintojai neturi galimybės konuruoti ir yra priversti trauktis iš verslo. Situaciją reikia vertinti labia atsakingai ir ją vertinti ne tik per verslo prizmę, bet ir geopolitiniu aspektu. Situacijai nesikeičiant, Lietuva gali tapti priklausoma nuo balatrusiško biokuro. Pabrėžtina, kad Baltarusijos ir Lietuvos santykiai po Prezidento rinkimų pasidarė įtemti. 

Lietuvai nepalankiausiu metu, nelikus vietinių biokuro gamintojų, Baltarusija (pati, ar sutarus su kitom jai draugiškom valstybėm) gali nuspręsti nebeimportuoti biokuro į Lietuvą. Kas reikštų, kad Lietuvos žmonės neturėtų iš kur gauti biokuro ir apšildyti savo namus.

Būtina ieškoti technologinių, ekonominių, administracinių ir finansinių paskatų, kad Lietuvos biuokuro gamintojai turėtų pranašumą prieš baltarusiško biokuro gamintojus.

(K): Kokių priemonių imsitės siekiant padidinti šalies miškingumą?

(A): Labai entuziastingai palaikau miškingumo didinimo iniciatyvą. TS-LKD savo programoje numatė, kad būtinas Nacionalinis susitarimas dėl miškų politikos. Miškų politika, teisės aktų keitimo prasme, turi būti kuo konservatyvesnė ir kuo rečiau keitaliojama. 

Mano nuomone, reikia peržiūrėti kertamų miškų normatyvus, taip pat siekti tinkamo miškų atkūrimo, imtis skatinimo politikos, keičiant žemės paskirtį į miškų ūkio. Taip pat reikia peržiūrėti dabartines miško įveisimo nederlingose žemėse programas ir jų įgyvendinimą. Siekiant Įgyvendinti Klimato kaitos tikslus, matome kaip galimybę papildomai užsodinti 150 tūkst. ha papildomo miško tam panaudojant nenašią, apleistą valstybės valdomą žemę. Tęsime jau dabar veikiančias kaimo plėtros, miškų ūkio bendrųjų reikmių programą, kuriose numatytos lėšos miškų įveisimui.

Galiausiai, labai svarbu šviesti visuomenę, mokyti saugoti ir vertinti miškus bei skatinti rekreaciją miškuose.

(K): Ar siūlysite naikinti nepasiteisinusį papildomą 5% dydžio mokestį už ūkinę veiklą miške?

(A): Suprantame, kad dabartinis mokestis už ūkinę veiklą skaičiuojamas įdingai. Vis tik infrastruktūros palaikymo mokestį turi mokėti ne tik VMU, bet ir privačių miškų savininkai. Todėl mokestį galima peržiūrėti toje dalyje, kur numatoma jį skaičiuoti nuo apyvartos.

(K): Kokius veiksmus ruošiatės atlikti, siekiant mažinti suvaržymus miškininkystei?

(A): Kaip jau minėjau, TS-LKD programoje numatėme, kad būtinas Nacionalinis susitarimas dėl miškų politikos. Tik pasirašius susitarimą, bus aišku kokia kryptimi judėsime, kiek bus mažinami suvaržymai miškininkystei ir koks numatomas planavimas saugomose teritorijose.

(K): Kokius siūlytumėte kompensacinius mechanizmus už ūkinės veiklos ribojimus?

(A): TS-LKD programoje esame numatę sudaryti sąlygas Valstybei išpirkti ekologiniu požiūriu svarbiausius miško sklypus iš privačių savininkų, kuriems miškininkystės apribojimai bus nepriimti. Taip pat, būtina peržiūrėti ūkinių miškų kirtimo normatyvus, išspręsti brandžių miškų realizavimo klausimus.

(K): Ar sutinkate, kad privačių miškų lankymas turėtų būti galimas tik gavus savininkų leidimą?

(A): Manau visi žmonės turi teisę lankytis miškuose, nepriklausomai nuo to, miškas privatus ar ne. Teikiau pasiūlymą įstatymo projektui, kuriuo buvo siūloma numatyti maksimalų miško ploto aptvėrimą tvora, siekiant ten laikyti laukinius gyvūnus. Viešumoje ne kartą buvo paviešinta informacija, apie piktnaudžiavimą užtveriant miškus, prisidengiant laikomais gyvūnais.

(K): Pažangios kaimyninės šalys, siekdamos efektyvių aplinkosaugos sprendimų mažinti oro taršą, ėmėsi didinti maksimalius miškovežio su kroviniu svorius. Koks būtų Jūsų matymas šioje srityje?

(A): Reikia įvertinti užsienio šalių patirtį, rezultatus ir pradėti diskusijas. Prieš priimant sprendimus, būtina įvertinti visus aspektus, tame tarpe ir miškovežių daromą poveikį keliams. Atkreiptinas dėmesys, kad miškovežių svorio reguliavimas ne aplinkos apsaugos, o susisiekimo srities klausimas.

(K): Prašome išvardinti tris esmines nuostatas privačių miškų atžvilgiu.

(A):  – Smulkių miško savininkų kooperacija;

– Gamtos apsaugos ir darnios miškininkystės stiprinimas;

– Ekologiniu požiūriu svarbiausių miško sklypų išpirkimas tiems miško savininkams, kuriems miškinikystės apribojimai nepriimtini.

(K): Prašome įvertinti pastarųjų kadencijų LR Seimo ir Vyriausybės veiklas miškų ūkio srityje.

(A): Viena ryškiausių pastarojo laiko reformų miškų ūkio srityje yra urėdijų apjungimas. Tačiau daugiau esminių teigiamų pokyčių mišų ūkio srityje per pastaruosius metus neįvyko. Priešingai, Aplinkos ministerijai ir Vyriausybei delsiant pateikti Miškų įstatytmo projektus, buvo teikiami pavieniai įstaymų projektai, iniciatyvos, kurios išbalansuoja sistemą.

(K): Prašytume išvardinti Jūsų partijos miškų ir/ar aplinkosaugos specialistus, kurie, vykdytų pagrindines šių sričių pareigas arba bent jau prisidėtų/prisidėjo prie Jūsų partijos rinkiminių nuostatų formulavimo?

(A): TS-LKD programą rengė Kauno technologijos universiteto docentė Jurgita Šiugždinienė. Prie aplinkos apsaugos dalies rengimo prisidėjo buvęs aplinkos ministras Kęstutis Navickas, buvęs aplinkos viceministras Dalius Krinickas, Seimo aplinkos komiteto narė Aistė Gedvilienė.

(K): Ačiū Jums už atsakymus.

Klausė Aidas Pivoriūnas