Privačių miškų vizija: Linas Jonauskas

Atsakymų ratą užbaigia Lietuvos socialdemokratų partijos atsakingasis sekretorius Linas Jonauskas:

Klausimas (K): Kaip ketinate spręsti importuojamos iš trečiųjų šalių medienos produktų (biokuro) importo klausimą?

Atsakymas (A): Smarkiai didėjant baltarusiško biokuro importo apimtims, pastarasis jau sudaro apie 30 proc. viso Lietuvoje naudojamo biokuro. Nepaisant politinės situacijos kaimyninėje šalyje, panašu, jog biokuro importo apimtys ne tik nemažės, tačiau net ir didės, nes šiuo, pigesniu kuru, domisi ne tik Vilniaus, tačiau ir kitų miestų katilinės. Kita vertus, Baltarusijos energetikos sektorius nėra pritaikytas energiją išgauti iš biokuro, tad medienos pramonė ieškos būdų, kaip išvežti susidariusį medienos produktą.

Siekiant užtikrinti, kad į Lietuvą patekęs pigus baltarusiškas biokuras neeliminuotų vietinių gamintojų iš konkurencinės kovos, galimas mokestinis įvežtinio biokuro kainos reguliavimas. Taip pat turi būti užtikrinta reali importuojamos medienos saugos kontrolė, įgyvendinta nuostata, kad saugos atitikties tyrimus ir sertifikatus išdavinėtų Lietuvos ar Europos Sąjungos sertifikuotos laboratorijos, nedelsiant atliktas išsamus importuoto kuro pelenų ir katilų monitoringas. Nustačius realius importuojamo biokuro neatitikimus saugos reikalavimams, pastarasis nebūtų įleidžiamas į šalį, o to regiono medienos importui būtų taikomas draudimas.

(K): Kokių priemonių imsitės siekiant padidinti šalies miškingumą?

(A): Šiuo metu turime apie 49 tūkst. ha apleistos žemės ūkio paskirties žemės, iš jos apie 19 tūkst. ha yra apaugę sumedėjusiais augalais. Šie plotai – galimybė realiai padidinti šalies miškingumą.

Tam, kad paskatinti privačios žemės savininkų motyvaciją savo nedirbamą žemę paversti mišku, turi būti sukurtos valstybės ir ES remiamos programos, kurios užtikrintų maksimalią paramą žemės savininkui. Žemės savininkui apsisprendus dėl žemės apsodinimo mišku, valstybė galėtų garantuoti iki 100% finansinės paskatos sodmenų įsigijimui ir sodinimui.

Esu įsitikinęs, kad nedelsiant turėtų būti peržiūrėtas ir maksimaliai palengvintas žemės paskirties keitimas į miško žemę procesas, maksimaliai palengvintas savaime apaugančios žemės registravimas mišku. Taip pat, visiems naujai keičiantiems žemės paskirtį į miško žemę, įstatymu turi būti užtikrinama galimybė, procentine išraiška, mažesnę dalį tos žemės paskirties dalies namų valdai ar kitoms reikmėms, nesudėtingu keliu išimti iš miško žemės. Tokiu būdu ir padidintume miškingumą, kuomet žemė apsisodina vietos kilmės sumedėjusiais augalais, taip pat padidintume legalią galimybę žemės savininkui disponuoti turtu kaip jam atrodo tinkama, o dėl to padidėtų ir žemės vertė.

(K): Ar siūlysite naikinti nepasiteisinusį papildomą 5% dydžio mokestį už ūkinę veiklą miške?

(A): Šią mokestinę nuostatą būtina peržiūrėti, pastebimi trūkumai reikalauja korekcijų ar mokestinių pakeitimų.

(K): Kokius veiksmus ruošiatės atlikti, siekiant mažinti suvaržymus miškininkystei?

(A): Atsižvelgiant į pasitikėjimo miško savininkais ir jų atsakomybės principą, būtina kokybiškai peržiūrėti ir sumažinti administracinę naštą bei suvaržymus. Maksimalus 1500 ha miško žemės nuosavybės ribojimas yra neteisingas ir nekonkurencingas, todėl jį būtų tikslinga prilyginti maksimaliam miško žemės plotui, šiandien valdomam vieno didžiausio savininko.

(K): Kokius siūlytumėte kompensacinius mechanizmus už ūkinės veiklos ribojimus?

(A): Valstybė turi užtikrinti adekvačias kompensacijas miško ir žemės savininkams, tam gali ir turi būti naudojamos ir Europos Sąjungos lėšos.

(K): Ar sutinkate, kad privačių miškų lankymas turėtų būti galimas tik gavus savininkų leidimą?

(A): Miškų lankymas neturėtų būti prieinamas tik gavus savininko leidimą, tačiau turi būti sprendžiamas kitas labai opus klausimas – atliekų atsikratymas miške. Prievolė miško savininkams ir valstybinių miškų valdytojui patiems tvarkytis su neteisėtai jų sklypuose išverstomis atliekomis yra neadekvati našta, kurią valstybė privalo padėti sumažinti.

Turi būti griežtinama ne tik atsakomybė už miškų šiukšlinimą, tačiau ir užtikrinama reali aplinkosauginė kontrolė miškuose. Bausmės neišvengiamumas neskatintų šiukšlių vežti į miškus. Seniūnijos turėtų užtikrinti dalinę, pavyzdžiui transporto pagalbą sprendžiant neteisėtų šiukšlynų klausimus, taip pat seniūnams turi būti suteikti pareigūnų įgalinimai, suteikiantys teisę bausti šiukšlintojus. Dalis seniūno išrašytų baudų turėtų keliauti seniūnijos aplinkos tvarkymui ir švarinimui.

(K): Pažangios kaimyninės šalys, siekdamos efektyvių aplinkosaugos sprendimų mažinti oro taršą, ėmėsi didinti maksimalius miškovežio su kroviniu svorius. Koks būtų Jūsų matymas šioje srityje?

(A): Šiandien galime užtikrinti tvarką, pagal kurią galima padidinti maksimalius miškovežio krovinio svorius nepakenkiant keliams. Šio sprendimo reikia ne tik privačių miškų, bet ir Valstybinių miškų urėdijai. Jis ne tik sutaupytų dešimtis milijonų eurų savininkų ir valstybės lėšų, tačiau ir prisidėtų prie taršos mažinimo.

(K): Prašome išvardinti tris esmines nuostatas privačių miškų atžvilgiu.

(A): -Maksimalios miško valdos padidinimas iki šiandien vieno valdytojo maksimalaus valdomo ploto (iki 30 000 ha);

– Valstybės politikos griežtinamas siekiant pažaboti kaimyninių valstybių dempingą importuojant biokurą bei reali valstybės pagalba kovojant su miško teršėjais;

– Maksimali valstybės finansinė ir biurokratijos mažinimo pagalba privačios žemės savininkams ją verčiant miško žeme, galimybė dalį naujai kuriamų miškų plotų paskirties, nesudėtingu būdu pakeisti į namų valdos ar kt. paskirtį.

(K): Prašome įvertinti pastarųjų kadencijų LR Seimo ir Vyriausybės veiklas miškų ūkio srityje.

(A): Akivaizdžiai pablogėjusi šalies miškų sanitarinė būklė, miškininkų reputacijos menkinimas, šalies rinka dempinguojama pigiu baltarusišku biokuru ir kitos išryškėjusios sisteminės problemos indikuoja, kad bent jau pastarosios Vyriausybės ir LR Seimo darbas miškų ūkio srityje buvo labiau epizodinis ir be aiškios strategijos.

(K): Prašytume išvardinti Jūsų partijos miškų ir/ar aplinkosaugos specialistus, kurie, vykdytų pagrindines šių sričių pareigas arba bent jau prisidėtų/prisidėjo prie Jūsų partijos rinkiminių nuostatų formulavimo?

(A): Akademikai Stasys Karazija ir Leonardas Kairiūkštis, Algis Vaitkevičius, Romanas Gaudiešius, Rimantas Prūsaitis, Linas Jonauskas ir kt.

(K): Ačiū Jums už atsakymus.

Klausė Aidas Pivoriūnas