Privačių miškų vizija: Simonas Gentvilas

Privačių miškų savininkų asociacija (PMSA) prieš rudenį vyksiančius Lietuvos Respublikos Seimo rinkimus ėmėsi iniciatyvos pakalbinti pagrindinių šalies politinių partijų atstovus apie privačių miškų viziją.

Pirmasis į klausimus atsako Lietuvos Respublikos Seimo Aplinkos apsaugos komiteto pirmininko pavaduotojas, Lietuvos Respublikos Seimo Liberalų frakcijos narys, Liberalų Sąjūdžio Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkas Simonas Genvilas.

Klausimas (K): Kaip ketinate spręsti importuojamos iš trečiųjų šalių medienos produktų (biokuro) importo klausimą?

Atsakymas (A): Problema yra ne importas, o Lietuvos medienos pramonės galingumų nepakankamumas. Taip, trumpuoju laikotarpiu, mus užplūdo dempinguotas biokuras iš Baltarusijos. Jis nepadengia net lietuviško kuro savikainos. Tam turi būti skubūs šilumos tiekėjų aukcionų pakeitimai prioritetą teikiant lietuviškam kurui, griežtesnė valstybinės miškų tarnybos vykdoma importo patikra. Tačiau penkmečio perspektyvoje, privatūs miškų savininkai ir VMU turi kurti ilgalaikius ryšius su medienos perdirbėjais Lietuvoje, kad medienos perdirbimo pramonė kurtųsi ne Suvalkuose, Baltarusijoje, Latvijoje iš karto už sienos, o Lietuvoje. Turint stiprią vietos medienos perdirbimo pramonę, galime tikėtis penktadaliu didesnės žaliavų supirkimo  kainos.

(K): Kokių priemonių imsitės siekiant padidinti šalies miškingumą?

(A): Miškų įveisimui numatyta gausiai lėšų kaimo plėtros programoje, miškų ūkio bendrųjų reikmių programoje, net naujojo automobilių registracijos mokestis yra išskirtinai numatytas miškų įveisimui finansuoti. Problema yra biurokratija. Nederlingą žemę tiesiog per sudėtinga apsodinti. Suminį miškingumą reikia didinti, tačiau būtina liberalizuoti ir pačios miško ūkio paskirties žemės naudojimą.

(K): Ar siūlysite naikinti nepasiteisinusį papildomą 5% dydžio mokestį už ūkinę veiklą miške?

(A): Du kartus per šią kadenciją jau teikiau šio mokesčio panaikinimo įstatymus. Abukart atmesta. Teiksiu ir ateity.

(K): Kokius veiksmus ruošiatės atlikti, siekiant mažinti suvaržymus miškininkystei?

(A): Mano nuomone, reikia naikinti 1500 ha miško žemės nuosavybės ribojimą, įvesti labai labai aiškią tvarką dėl saugomų teritorijų ribojimų taikymo ir jų kompensavimo ar net miško išpirkimo už teisingą kainą. Reikia peržiūrėti kirtimo normatyvus ūkiniuose miškuose. Delsiame su brandaus ūkinio miško apyvartumu. Pakeitimai padidintų CO2 absorciją ūkiniuose miškuose ir padidntų ūkinių miškų išeigą. Pabaigai, manau, miško ūkininkavimo reglamentavimas tapo per daug detalizuotas ir grįstas idėja, jog „mišką reikia ginti nuo savininko ir urėdijos“. Tai sovietinė relikvija. Būtina keisti kultūrą.

(K): Kokius siūlytumėte kompensacinius mechanizmus už ūkinės veiklos ribojimus?

(A): Dabartinis egzistuojantis vidutinių palūkanų padengimas yra pasityčiojimas iš privačios nuosavybės. Manau, rudenį reikia imtis ryžtingų sprendimų- nedviprasmiškai apsaugoti EB kertines buveines saugomose teritorijose, pasiūlant nuosavybės išpirkimą arba adekvačią kompensaciją savininkams. Kita vertus daugiau saugodami, turime liberalizuoti ūkinių miškų reglamentavimą. Europos Komisija kątik pristatė savo bioįvairovės strategiją. Jos įgyvendinimui yra numatyti ir finansiniai ištekliai. Svarbu į juos pretenduoti.

(K): Ar sutinkate, kad privačių miškų lankymas turėtų būti galimas tik gavus savininkų leidimą?

(A): Nuosekliai Seime teikiau Medžioklės įstatymo pakeitimus, kurie apgintų miškų ir žemės savininkų teisę tapti pilnaverčiais medžioklės burelių nariais arba juos performuoti. Deja, priimtas įstatymas miško savininkui leidžia tik riboti medžioklę savam sklype arba burelio noru leidžia sumedžioti vieną zuikį.

Kalbant apie lankymo griežtą ribojimą – nesutinku, nes tai beveik neįgyvendinama. Vidutinis miško valdos plotas vos 3.5 ha. Pats turiu 9 hektarus miškelio ir nematau nieko blogo lankymuisi. Kitas klausimas- priartėjimas prie privačios miško valdos 100 metrų atstumu. Esama tvarka neturi keistis. Tačiau dabar Seime svarstomas Laukinės augalijos įstatymas, panašu, leis priartėti lankytojams net iki palangių.

(K): Pažangios kaimyninės šalys, siekdamos efektyvių aplinkosaugos sprendimų mažinti oro taršą, ėmėsi didinti maksimalius miškovežio su kroviniu svorius. Koks būtų Jūsų matymas šioje srityje?

(A): Tai ne aplinkosauginis, o techninis kelių pajėgumo klausimas.  Būtina platesnė diskusija ir reikia rasti optimalų balansą. Manau, yra galimybė didinti miškovežių maksimalų leistiną svorį.

(K): Prašome išvardinti tris esmines nuostatas privačių miškų atžvilgiu.

(A): Naikinti 5% apyvartos mokestį ir pasitikėti savininkais, naikinant rytams būdingos giežtos kontrolės.

Leisti miško žemės įvairesnį naudojimą, įrengiant rekreacinius pastatus, inžinerinę infrastruktūrą.

Leisti profesionaliems miško investuotojams stambėti ir kurti tvarius biomasės verslus.

(K): Prašome įvertinti pastarųjų kadencijų LR Seimo ir Vyriausybės veiklas miškų ūkio srityje.

(A): Ne tik šiltos žiemos, sausos vasaros, bet ir besiblaškantys valdantieji išbalansavo miškininkystę. Per šią kadenciją Miškų įstatymo iniciatyvų buvo net 90! Toks chaosas, ilgalaikėje miškininkystėje yra itin ydingas. Miškininkystė biurokratizuojasi ir į įstatymus perkeliami net miškininkų specialistų klausimai, neleidžiantys skubiai reaguoti į miškų kenkėjų antpūdžius. Toks nepasitikėjimas miško valdytojais ir specialistais atigręš prieš mus pačius.

Bioekonomikos proveržis Europoje yra visai čia pat. Lietuvos medienos pramonė yra Lietuvos sėkmės istorija. Lietuvos gerovę, ypač regionuose,  galime statyti būtent ant biomasės auginimo, perdirbimo, inovacijų. Tačiau, šioje kadencijoje, vyksta atvirkštiniai procesai- dirbtinai priešinama miškininkystė ir verslas.

(K): Prašytume išvardinti Jūsų partijos miškų ir/ar aplinkosaugos specialistus, kurie, vykdytų pagrindines šių sričių pareigas arba bent jau prisidėtų/prisidėjo prie Jūsų partijos rinkiminių nuostatų formulavimo?

(A): Liberalai visada buvo atviri ir tampriai bendradarbiavo su asociacijomis ir profesionalais. Ne išimtis ir šie rinkimai ir mūsų programa paruošta kartu su miškininkystės profesionalais. Tarp liberalų  kandidatų į rinkimus norisi įvardinti zarasietį miškininkystės praktiką Kęstutį Stankevičių. Džiaugiuosi, jog sąraše turime ir prfo. Viktorą Pranckietį, kurio žinios ir akademiniai ryšiai neleis mums panirti į antimokslinį populizmą.

(K): Ačiū Jums už atsakymus.

Klausė Aidas Pivoriūnas