Tokį įsitikinimą pranešime žiniasklaidai pateikė šešios nevalstybinės gamtos organizacijos.
Latvijos botanikų draugija, Latvijos gamtos fondas, Latvijos entomologijos draugija, Latvijos ornitologijos draugija, Pasaulio gamtos fondas ir Aplinkos apsaugos klubas mano, kad tarptautinio miško tvarkymo sertifikato FSC sustabdymas AB „Latvijas valsts meži“ (Latvijos valstybiniai miškai, LVM) yra dėsningas kelių pastarųjų metų miško tvarkymo praktikos rezultatas. Tai padidina nuogąstavimus dėl Latvijos miškų, kuriuose LVM yra didžiausias tvarkytojas, būklės.
„Netenkant FSC sertifikato, galima įžiūrėti keletą tiesioginių neigiamų pasekmių. Be sertifikato sumažinamas Latvijos medienos konkurencingumas eksporto rinkose. Prarandama svarbi nepriklausoma nuomonė apie tvarkymo kokybę ir tvarumą valstybiniuose miškuose. Teoriškai, įmanoma pereiti į kitą, ne tokią prestižinę sertifikavimo sistemą, tačiau esmės, jog tvarkyti mišką reikia protingai, tai nekeičia. Taip pat negalima pakeisti fakto, kad LVM yra atsakinga ne tik už miško ekonominės vertės išsaugojimą, bet ir už gamtos turtus ir estetinę vertę“, sakoma pranešime.
Gamtos gynėjai taip pat primena, jog socialiniu požiūriu miškas užtikrina daug darbo vietų regionuose. Be to, Latvijos žmonėms miškas leidžia bet kokioje ekonominėje situacijoje gauti tokius produktus kaip grybai ir uogos tiek savo stalui, tiek savo biudžetui papildyti bei praleisti laiką nuostabioje aplinkoje.
Pagrindinės problemos miškuose
Gamtos organizacijos pabrėžia, kad sertifikato sustabdymas patvirtina, jog nebesilaikoma Latvijos Miško politikos pagrindinių principų. Jie dabarties ir ateities perspektyvoje numato tris pagrindinius dalykus: išsaugoti biologinę įvairovę, šeimininkauti ekonomiškai naudingai ir pagrįstai bei rūpintis miškų socialine funkcija.
Pagal Ministrų kabineto nutarimą 2009–2010 metais buvo padidinta maksimaliai leistina kirtimo apimtis. Papildomai LVM naudojosi ankstesniais metais dar neiškirstomis apimtimis, dėl ko medžių kirtimas valstybiniuose miškuose per kelis pastaruosius metus pagal apimtį per vienerius metus vidutiniškai net du kartus viršijo ankstesnius rodiklius. „Būtent todėl kertant mišką ir tvarkant jį reikėtų būti ypač atsargiems, kad nesudarytume grėsmės miško ateičiai, išsaugotume gamtos įvairovę ir nesukonfliktuotume su daugeliu Latvijos kaimų gyventojų, kurie gauna žymios naudos iš miško“, aiškina gamtos gynėjai.
FSC auditorių išvadoje išvardinti faktai apie LVM tvarkomuose miškuose vykdytą praktiką. Nevalstybinių organizacijų atstovai mano, jog labiausiai nerimą keliantis yra faktas, kad LVM pradėjo kirtaviečių koncentravimą, sudarydama plačius, ištisinius iškirstus plotus. Tai daroma, neįvertinant įtakos miškui kaip gamtos sistemai ir neaptariant naujo metodo su visuomene. Valstybiniuose miškuose buvo paruoštos ar jau iškirstos kirtavietės saugomose miško želdiniuose, bet LVM vis dar nesugeba užkirsti kelio tokiems atvejams. LVM nustatyta tvarka negarantuoja, kad kertant mišką nebus padaryta žala vertingiausioms miško biržėms, ir ne visada užtikrina, kad kirtavietėse būtų laikomasi gamtos apsaugos reikalavimų. Kertant mišką ir transportuojant medieną gadinama žemės danga ir dirvožemis (tai gali atsitikti, pavyzdžiui, kai transportas miške palieka gilias provėžas, – jeigu miško darbai atliekami netinkamu laiku).
Taip pat gamtos organizacijos daro prielaidą, kad situacija miškuose galėtų būti netgi dar blogesnė negu ji pavaizduota audito ataskaitoje. Šiame audite neįvertintos kelios nerimą keliančios aplinkybės arba jos bus nagrinėjamos ateinančiais metais. Pavyzdžiui, nėra net vertintas pats kertamos medienos apimties dramatiškas padidinimas per kelis pastaruosius metus, plataus masto ir brangus miško kelių įrengimas bei rekonstravimas, melioracijos sistemų atnaujinimas, kas gali kelti grėsmę retoms rūšims, skatinti Latvijos gamtai svetimų rūšių tolesnį paplitimą ir netgi negrįžtamai pakeisti mišką.
Apie LVM reakciją
Kaip žinoma, LVM į trūkumus reagavo tiek apkaltindama auditorius nekompetentingumu, nekonsekvencija ir bloga darbo kokybe, tiek abejodama FSC sertifikato būtinumu. LVM neprisipažino padariusi jokių pažeidimų ar neatitikimų. Taip pat nepakomentuoti svarbiausi esminiai prieštaravimai, o dėmesys sukoncentruotas į palyginti ne tokių esminių problemų aiškinimą.
Gamtos organizacijos mano, jog į LVM komentarus apie FSC sertifikato sustabdymą taip pat įtraukti nepagrįsti ir visuomenę klaidinantys teiginiai. Pavyzdžiui, populistiškai teigiama, jog reikalavimas palikti daug sausuolių (ištisus plotus su stovinčiais mirusiais medžiais) ir lūžtves miško želdiniuose yra nesuderinamas su kūrenimui skirtos medienos gavimu. Pagal Valstybės miško išteklių stebėjimo duomenis (atlieka miško mokslo institutas „Silava“) matyti, kad miškuose mirusių medžių medienos išteklių yra pakankamai, ir FSC reikalavimai neprieštarauja malkų gavimui.
Atsakomybė ir skaidrumas
Gamtos organizacijos mano, kad atsakomybę už susidariusią situaciją turi prisiimti tiek Žemdirbystės ministerijos pareigūnai kaip LVM akcijų turėtojai, tiek pati LVM. „Latvijos valstybiniai miškai yra visos visuomenės nuosavybė, reikalaujanti subalansuoti visų grupių nuomones. Todėl kelia nerimą skaidrumo trūkumas ir netipiškas greitis, kokiu atliekami esminiai miško tvarkymo pokyčiai. Belieka spėlioti, ar miškų tvarkymo priežastimi nebuvo rimtas, nuo visuomenės nuslėptas lobių spaudimas iš kokių nors suinteresuotų verslo organizacijų pusės“, sakoma pranešime spaudai.
Gamtos organizacijos mano, kad sertifikavimas nėra tik rinkodaros ginklas, kaip tai dažnai aiškinama spaudoje, bet ir šeimininkavimo įvertinimas, įskaitant, tai yra netiesioginis įvertinimas, kaip Žemdirbystės ministerija atlieka savo funkcijas kaip LVM akcininkas. Į faktą, kad Žemdirbystės ministerija neįdiegė sistemos, leidžiančios daryti išvadas, ar LVM savo miškus tvarko tvariai (pagal Miško politiką), jau nurodė Valstybės kontrolė savo 2008 metų gruodžio 18 dieną išspausdintame revizijos pranešime. FSC sertifikato netekimas yra tiek LVM šeimininkavimo miškuose, tiek Žemdirbystės ministerijos sugebėjimų vadovauti miško srities plėtrai ir kontroliuoti ją neigiamas įvertinimas.
Būtini veiksmai
Gamtos organizacijų atstovai savo pranešime nurodo, kad šiuo metu šalyje yra ekonomiškai sunkus laikotarpis, reikalaujantis papildomų pajamų ir darbo vietų išlaikymo. Miškas tokioje situacijoje yra gana lengvai prieinamas išteklius su viliojančia galimybe greitai gauti pajamas ateities sąskaita. Tačiau yra svarbu susikoncentruoti į sprendimus, kurie veiks ilgesnį laiką. Latvijos miškuose tikrai yra įmanoma šeimininkauti ir ekonomiškai efektyviai, ir laikantis gamtosaugos bei socialinių reikalavimų.
„LVM turi susitvarkyti savo ūkį, kad valstybinių miškų tvarkymo praktika būtų pavyzdys Latvijos privačių miškų savininkams ir tvarkytojams. FSC sertifikato atgavimas leis LVM išlaikyti nepriklausomą savo darbo įvertinimą. Sertifikato atgavimas yra tikslas, pasiekiamas net su pakankamai didelėmis miško kirtimo apimtimis. Jis reikalingas tiek kaip valstybinių miškų tvarkymo kontrolės įrankis, tiek kaip ekonomiškai naudingas pagalbininkas eksportuojant medieną“, taip mano gamtos organizacijos.
Taip pat turėtų būti užtikrintas skaidrumas priimant sprendimus bei nevalstybinio sektoriaus ir medienos pramonės atstovų įtraukimas į miško tvarkymo politikos kūrimą.
„Pagaliau reikėtų apskaičiuoti Latvijos miškų ekonominę vertę. Šiuo metu niekas negali atsakyti, kiek kainuoja LVM valdomi miškai ir kaip metams bėgant keičiasi valstybės nuosavybės vertė. Tai leistų užkirsti kelią saldžioms, nespecialistams skirtoms spekuliacijoms, pavyzdžiui, „nieko tokio, kad mes daug kertame, mes tai pat daug sodiname“ arba „Latvijos miškų plotai vis didėja“ ir pan. Faktiškai spekuliuojama tuo, ką galime laikyti mišku, įskaitant kirtimus ir užaugusias žemės ūkio žemes. Nors ir skirtingi požiūriai į vertinimą turi savo trūkumų, jie leistų dinamiškai pamatyti, kas darosi su valstybinių miškų ekonomine verte, ir leistų priimti protingus, visuomenei naudingus sprendimus“, įsitikinę gamtos gynėjai.
Meži.lv
