Miškų savininkams, miškais besirūpinančioms bendrovėms, savivaldybėms – parama jaunuolynų ugdymui

2026-10-09

Iki 371,84 Eur už išugdytą jauno miško hektarą. Tokia parama šiuo metu skiriama norintiems ugdyti jaunuolynus miškų savininkams, miškais besirūpinančioms bendrovėms, savivaldybėms. Parama skiriama pagal Žemės ūkio ministerijos administruojamą programą.

Ugdyti jaunuolyną reikia todėl, kad gražus miškas savaime neišauga – rezultatą atneša tik tinkama jaunuolyno priežiūra, šalinant krūmus, kitą menkavertę neperspektyvia augmeniją, kad jauni medeliai gautų pakankamai saulės, maisto medžiagų ir nepradėtų skursti.   Jaunuolynų ugdymo kirtimai gali būti pradedami apytikriai 8 medelių augimo metais ir tęstis iki 20-ųjų metų.

Pagrindinė informacija
•    Paraiškų teikimo laikas: nuo 2026 m. rugsėjo 1 d. iki spalio 30 d. vyksta antrasis šių metų kvietimas.
•    Paramos dydis: vienkartinė kompensacinė išmoka yra 371,84 Eur/ha (be PVM).
•    Remiama veikla: iki 20 metų amžiaus miško jaunuolynų ugdymas (jaunuolynų ugdymo kirtimai pradedami nuo 8-ųjų metų).
•    Bendras biudžetas: šiam kvietimui skirta 3 522 588 Eur.

Kas gali gauti paramą?
•    Fiziniai asmenys (ne jaunesni kaip 18 metų).
•    Juridiniai asmenys (išskyrus valstybinių miškų valdytojus).
•    Savivaldybės.

Kaip pateikti paraišką?
•    Per ŽŪMIS informacinę sistemą (užpildant paraišką PDF formatu) arba pasirašius kvalifikuotu elektroniniu parašu siunčiant el. paštu paraiskas@nma.lt.
•    Dokumentų apimtis vienu siuntimu negali viršyti 25 MB.

Detalesnė informacija čia.

Atnaujintos ŠESD duomenų švieslentės

2026-09-08

Lietuvos žemės naudojimo, žemės naudojimo keitimo ir miškininkystės (ŽNŽNKM) sektoriaus grynoji absorbcija 2024 m. siekė apie 7,8 mln. t CO₂ ekv. Pagal bendrą grynosios absorbcijos kiekį Lietuva užėmė 8-ą vietą tarp Europos Sąjungos (ES) valstybių. Ji taip pat buvo vienintelė Baltijos valstybė, kurios ŽNŽNKM sektoriuje absorbuota daugiau šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD), negu jų išmesta.

Kaip Lietuvos rezultatai keitėsi nuo 1990 metų? Kaip jie atrodo kitų ES valstybių kontekste? Tai galima sužinoti atnaujintose ŠESD duomenų švieslentėse. Jose pateikiami naujausi Lietuvos ir kitų ES valstybių ŽNŽNKM sektoriaus duomenys*, leidžiantys stebėti svarbiausių rodiklių pokyčius ir palyginti skirtingų valstybių rezultatus.

Naujausi duomenys atskleidžia didelius skirtumus tarp ES valstybių. Didžiausia grynoji ŽNŽNKM sektoriaus absorbcija užfiksuota Italijoje – apie 64,1 mln. t CO₂ ekv. Vokietijoje, priešingai, nustatytos didžiausios grynosios emisijos, siekusios apie 57,8 mln. t CO₂ ekv.

Švieslentės leidžia išsamiau nagrinėti ŠESD emisijų ir absorbcijos pokyčius, stebėti ilgalaikes tendencijas ir palyginti Lietuvos rezultatus su kitomis ES valstybėmis. Jos gali būti naudingos sprendimų priėmėjams, specialistams, tyrėjams ir visiems, besidomintiems klimato kaita.

Peržiūrėkite atnaujintas ŠESD duomenų švieslentes.

Susipažinkite su išsamia ŠESD apskaitos ataskaita.

* Ataskaitiniai duomenys paskelbiami po dvejų metų: pavyzdžiui, 2024 m. duomenys apdorojami 2025 m., o ataskaita pateikiama 2026 m.

Juridiniams asmenims skirta 5 mln. eurų parama medžiams savaiminukams išsaugoti

2026-08-26

Aplinkos ministrė Ieva Andriulaitytė pasirašė įsakymą, kuriame numatyta skirti 5 mln. eurų paramą medžiams savaiminukams išsaugoti bei įtraukti juos į miško žemės apskaitą. Šios lėšos skirtos juridiniams asmenims, finansuojamos iš Klimato kaitos programos.

Teikiama parama sudaro galimybę juridiniams asmenims tiesiogiai prisidėti prie Lietuvos miškingumo didinimo. Paramą galės gauti valdantys ne miško paskirties žemę, kurioje savaime užsisėjo ir sudygo medžiai savaiminukai. Kompensacijos dydis vienam pareiškėjui – 900 eurų (su PVM) už 1 hektarą.  Bendra paramos suma bus apskaičiuojama teikiant paraišką. Skiriama dotacija yra vienkartinė ir teikiama pagal unikalų žemės sklypo numerį.

Paraiškas paramai gauti bus galima teikti nuo rugsėjo 29 d. Aplinkos projektų valdymo agentūros sistemoje APVIS.

Prieš kreipiantis paramos, svarbu susipažinti su patvirtintomis dotacijų skyrimo sąlygomis bei įvertinti savo galimybes dotacijai gauti.

Iki š. m. gruodžio 16 d. paramą savaiminukams išsaugoti bei įtraukti į miško žemės apskaitą gali gauti ir fiziniai asmenys. Aplinkos projektų valdymo agentūra yra gavusi 564 fizinių asmenų paraiškas, jiems skirta 1,2 mln. eurų. Už šias lėšas bus išsaugota 1385 ha miško. Kviečiame gyventojus aktyviai naudotis unikalia paramos galimybe ir prisidėti prie gamtos išsaugojimo. Informaciją apie šią paramą galima rasti čia.

Informacija, kurią reikia žinoti, kai stichija praretina ar suniokoja mišką

2026-08-25

Savaitgalį Lietuvoje praūžusi audra išvertė ir išlaužė daug medžių, todėl raginame miškų ir želdinių savininkus įvertinti audros padarinius ir pasirūpinti pažeistais medžiais, o gyventojus – prieš einant į mišką įsitikinti, ar ten saugu.

Jei audra pažeidė jūsų mišką:
✅ vėjo išverstiems medžiams tvarkyti atrankiniais sanitariniais kirtimais leidimo/pranešimo kirsti mišką nereikia;
✅ pažeistus medžius svarbu sutvarkyti operatyviai, nes jie gali kelti pavojų ir sudaryti palankias sąlygas miško kenkėjams, ypač žievėgraužiui tipografui, plisti;
✅ jei kyla klausimų, kokių priemonių imtis, galima konsultuotis su Valstybinės miškų tarnybos specialistais.
❗️ Jei audra nulaužė ar išvertė medį gyvenamojoje teritorijoje ir jis kelia tiesioginį pavojų žmonėms, turtui, statiniams ar eismui, jį galima pašalinti be leidimo ar sprendimo.

Tačiau atlikus darbus per 3 darbo dienas reikia raštu informuoti savivaldybės administraciją ir pateikti medžio vietą bei 3 nuotraukas, užfiksuojančias situaciją prieš darbus ir pašalintą ar nugenėtą medį. Jei medis pavojaus nekelia, dėl jo pašalinimo ar intensyvaus genėjimo reikėtų kreiptis į savivaldybę.
Jei medis iš kaimyninio sklypo užvirto ant jūsų teritorijos ir kelia pavojų, apie tai reikėtų pranešti 112.
O jei planuojate eiti grybauti ar uogauti, būtinai apsidairykite. Išlaužyti medžiai, pakibusios šakos ir pavojingai pasvirę kamienai gali kelti grėsmę, todėl tokių vietų geriau vengti.