Kaip neprarasti miškų?

26.08.19

Aktualią temą nagrinėja Kristina Buidovaitė-Pivoriūnienė, dienraščio „Lietuvos rytas” žurnalistė. Specialistai patvirtina – miškų indėlis švelninant klimato kaitą įvairiapusis. Kone svarbiausias – miškai sugeria atmosferoje esančias, šiltnamio efektą sukeliančias, dujas.

Tinkamas miškų plotų valdymas, priežiūra, naujų miškų įveisimas – tikslai, kuriuos savo teisės aktuose įtvirtina kone visos Europos Sąjungos šalys. Dar vienas miškų privalumas – šiltnamio efektą sukeliančių dujų mažinimas. Iškastinį kurą, medžiagas, kurioms pagaminti reikia daug energijos išteklių, tokias kaip betonas, metalas, plastikas, naudojamas statyboje ir buityje, labai svarbu keisti atsinaujinančiais – medienos ištekliais.

Itin svarbus miškų indėlis švelninant klimato kaitą susijęs ir su medžių biomasės naudojimu – tiek medienos produktams, tiek energetikos reikmėms. Rinkdamiesi gaminius iš medienos, pavyzdžiui, medinius baldus, statybines ar apdailos medžiagas, galime išvengti šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijų, susidarančių išgaunant žaliavas, gaminant ir vėliau utilizuojant tokius gaminius iš neatsinaujinančių išteklių.

Iškastinį kurą pakeitę biokuru – medžių biomase – ne tik taupytume neatsinaujinančius išteklius, bet ir neleistume susidaryti papildomam šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekiui, kuris Žemės gelmėse buvo „užkonservuotas“ prieš milijonus metų.

Užtikrinant nuolatinį miškų gyvavimo ciklą – miško veisimą ir atkūrimą iškirstuose plotuose, augančio miško priežiūrą, brandaus miško racionalų naudojimą medienos gaminiams ir energetinėms reikmėms – į atmosferą nepatenka papildomas šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis. Tokiu atveju anglies apytakos cikle cirkuliuoja tas pats CO2 kiekis, kuris vienu metu yra sugertas augančių medžių biomasėje arba medienos gaminiuose, o tuos medienos gaminius utilizuojant ir energetikos reikmėms naudojant medieną susidarančios CO2 emisijos vėl absorbuojamos naujo (atkurto) augančio miško biomasėje. „Siekiant prisidėti prie klimato kaitos švelninimo svarbu ne tik išlaikyti ir didinti sveikų bei našių miškų plotus, kurie reikšmingai prisidėtų prie CO2 absorbavimo, bet ir keisti neatsinaujinančius išteklius iš miško gaunamais produktais – medienos gaminiais, medienos biomase energijai gauti“, – atkreipė dėmesį Valstybinės miškų tarnybos vyr. specialistė Vaiva Kazanavičiūtė.

Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos pateikti Vilniuje vykdytų stebėjimų duomenys rodo – vidutinė metinė oro temperatūra kyla, taip pat dažniau pasitaiko karščio bangos, stiprios liūtys ir smarkūs vėjai. Pagrindinė klimato kaitos priežastis – didėjantis šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis žemės atmosferoje, kurios, kaip šiltnamio plėvelė, sulaiko atmosferoje nuo žemės paviršiaus atspindėtą šilumą. Vienas iš svarbiausių šiltnamio efektą sukeliančių dujų komponentų – anglies dioksidas (CO2) – susidaro deginant iškastinį kurą, iš neatsinaujinančių žaliavų gaminant pramonės produktus, vykdant intensyvią žemės ūkio veiklą.

Miškai ir kita augalija – krūmai, žolės – Žemėje ne tik gamina deguonį, bet ir savo biomasėje absorbuodami anglies dioksidą šalina jį iš atmosferos. CO2 absorbavimas miške vyksta fotosintezės proceso metu, kuomet padedant saulės energijai iš atmosferos paimdami anglies dioksidą augalai sintetina organinės anglies junginius (gliukozę), kurie kaupiami gyvojoje augalo biomasėje – lapuose, spygliuose, šakose, stiebuose, šaknyse.

Medžiui augant, vis daugiau anglies yra „surišama“ organiniuose junginiuose medžio biomasėje, o deguonis „išlaisvinamas“ ir grįžta į atmosferą. Taigi, medis fotosintezės metu ne tik tiekia mums deguonį, bet ir sugeria bei kaupia atmosferos anglį kaip statybinę medžiagą.

Kasmetis CO2 sugėrimas yra tiesiog proporcingas medienos tūrio prieaugiui. Miško galimybės absorbuoti CO2 priklauso nuo jo augimo – kuo intensyviau miškas auga, tai yra didėja jo stiebų, šakų, šaknų, lapų ar spyglių biomasė, tuo daugiau joje bus absorbuota CO2. Dėl šios priežasties sparčiausiai anglį kaupia didžiausią medžių tūrio prieaugį generuojantys miškai. Jauni medžiai augdami užima augimo erdvę palaipsniui, formuoja savo „statybinį aparatą“ – šaknų sistemą, lają, ją palaikantį stiebą, todėl kaupia mažiau anglies nei vyresni pusamžiai medžiai.

Taigi, jaunuolynui augant, CO2 kaupimas, kaip ir medžių metinis prieaugis, didėja, o kulminaciją pasiekia 20–60 metų amžiuje, priklausomai nuo medžių rūšies.

Be kaupimo procesų, vyksta ir kiti – medžių atkritimo, žūties ir jų medienos destrukcijos procesai, sykiu ir anglies (CO2 pavidalu) „išlaisvinimo“ – t. y. emisijų grįžimo į atmosferą procesai.

Žinoma, dalis medienos biomasės su sukaupta anglimi (CO2) per nuokritas patenka į miško paklotę, dirvožemį ir toliau kaupiami ten. Įvertinus visus miške vykstančius procesus – medžių augimą, atkritimą, miško paklotėje ir dirvožemyje kaupiamą anglį ir pan. – galima teigti, kad intensyviausiai anglies dioksidą kasmet sugeria subrendę, geros erdvinės struktūros, ligų, kenkėjų, vėjo ar kitų veiksnių nepažeisti miškai: 11–40 m. baltalksniai, 21—50 metų drebulės, beržai, juodalksniai, 21–60 m. eglės, 31– 80 m. pušys, 41–150 m. sulaukę ąžuolai.

Svarbu, jog brandą pasiekę miškai turi sukaupę didžiausią anglies kiekį: gyvoje ir negyvoje medienos masėje, dirvožemyje, paklotėje. Kadangi medžių tūrio prieaugis medyno brandos amžiuje mažėja, kasmet biomasėje sukaupiamas anglies kiekis, nors CO2 absorbcija vis dar vyksta, taip pat proporcingai mažėja. Tam tikrais atvejais, pavyzdžiui, stichinių nelaimių metu, gali pradėti mažėti ir bendras medyne sukauptos anglies kiekis.

Reikėtų nepamiršti, kad negyva mediena reikalinga miškuose biologinei įvairovei palaikyti. Jei miškuose visiškai neliktų negyvos medienos – būtų prarastos įvairios organizmų rūšys, kurių gyvenamoji aplinka susijusi su pūvančia mediena.

Antra vertus, jei visas medynas po stichinės nelaimės sugriuvęs ir pūva – į atmosferą grąžinami nemaži kiekiai CO2 dujų, tad bet koks kraštutinumas, anot specialistų, blogas.

Racionalu, jei egzistuoja balansas – auga sveikas ir našus medynas, dalis negyvos medienos paliekama supūti, taigi, tarnauja bioįvairovei palaikyti, laiku pašalinami žuvę ar žūstantys medžiai, siekiant užkirsti kelią didelėms miško kenkėjų invazijoms.

Dėl lėtėjančio augimo ir mažėjančio CO2 absorbavimo bei senų medžių žuvimo – svarbu pasirūpinti viso miško gyvavimo ciklo išlaikymu: per 3 metus atkurti iškirstus miško plotus, prižiūrėti jaunuolynus ugdant sveikus ir produktyvius medynus. Beje, medžio nukirtimu medienos anglies ciklas nesibaigia. Mediena naudojama daugybei žmogaus buityje vartojamų gaminių, o galiausiai – kaip energijos šaltinis.

Todėl labai svarbu miške užaugintą medieną panaudoti įvairiems gaminiams gaminti taip „užkonservuojant“ CO2 dar ilgesniam laikui ir sykiu išvengti emisijų dėl iškastinių išteklių naudojimo.

Visą straipsnį galima rasti čia: