Tradicinį kurą pakeis medis

23.09.19

Net ir miškingiausia Europos šalis gali būti priversta importuoti medieną, jei dėl populistinių politikų sprendimų Suomijoje bus pradėta riboti miško naudojimą, pranešime spaudai cituojama tyrimų bendrovė „Pöyry”.

Šaliai nutraukus iškastinio kuro – akmens anglies naudojimą, galimais pakaitalais gali būti durpės ar koks kitas iškastinis kuras, tačiau nė vienas iš jų nėra patrauklus dėl to, kad nėra atsinaujinantis resursas. Kitaip, nei mediena, kurios paklausa šioje Šiaurės šalyje auga kasmet. Taip yra dėl š.m. vasario mėn. Suomijos Vyriausybės sprendimo, kuriame teigiama, kad akmens anglių naudojimas Suomijoje bus nutrauktas iki 2029 m. gegužės mėn. Jei iki to laiko akmens anglis būtų pakeista mediena, padidėjusi pastarosios paklausa išaugtų 13 milijonų kubinių metrų, skaičiuoja „Pöyry”. Jei durpių išgavimo pramonei nebus leista padidinti gamybos, medienos poreikis išaugtų iki 15,5 milijono kubinių metrų. Uždraudus kurui naudoti kelmus, medienos tiekimo apimtys gaminant energiją kasmet sumažėtų vienu milijonu kubinių metrų.

Anot „Pöyry”, šiuos praradimus galėtų kompensuoti suaktyvintas miško kirtimo liekanų ir negyvosios medienos surinkimas. Bet kokiu atveju, visi bendrovės išnagrinėti scenarijai rodo, kad metinis medienos poreikis Suomijoje jau dabar yra padidėjęs daugiau nei dešimt milijonų kubinių metrų. Primenama, kad 2017 m. Suomijos metinė kirtimų norma miškų buvo 64 milijonus kubinių metrų apvaliosios medienos, praėjusiais metais jis padidinta iki 70 milijonus kubinių metrų.

Suomijos gamtos išteklių instituto tyrimų vadovas p. Antti Asikainen sako, kad tokį išaugusį poreikį šaliai patenkinti be importo bus sunku. „Kaip galima priemonė efektyviau naudoti miškus yra minima finansinė parama mažo skersmens apvaliosios medienos kirtimo technikos įsigijimui galėtų sumažinti skirtumą neženkliai – vienu milijonu kubinių metrų. Labiau naudoti miškus, nepaliekant juose negyvosios medienos nebūtų labai tvaru, be to, prieštarautų biologinės įvairovės išsaugojimui ar kitiems tikslams”, – sako Asikainen.

Kadangi daugelis didžiųjų miestų yra prie Baltijos pakrančių, paprastas sprendimas yra medienos drožlių importas jūros keliais. Tačiau tiek išaugus medienos poreikiui, net ir užsitikrinus medienos tiekimą iš Šiaurės Amerikos ar Rusijos, naivu galvoti, kad medienos kainos Suomijoje mažės, nes išaugs paklausa. Suomijai, šiuo metu tenka spręsti du galvos skausmus – iš kur gauti medienos ir kaip palaikyti optimalią medienos žaliavos kainą, konstatuoja bendrovė.