Tonų klausimas
Dienraščio „Lietuvos žinios” žurnalistas Kazimieras Šliužas nagrinėja aktualią temą dėl miškavežių gabenamo brangaus oro.
Dvejus metus laukę, kol įsigalios stambių krovinių gabenimo įstatymas, medienos pardavėjai galų gale liko it musę kandę – ministro įsakymu jiems iš esmės panaikintos galimybės taupyti medienos transportavimo sąskaita. Šių metų sausio 16 dieną, vykdydamas Vyriausybės pavedimą, susisiekimo ministras pasirašė įsakymą, kuriuo reglamentuojama leidimų specialiosioms transporto priemonėms važiuoti valstybinės reikšmės keliais išdavimo tvarka. Iš anksto sumokėjus 144 eurų (500 litų) mėnesio rinkliavą, tokios transporto priemonės, gavusios Valstybinės transporto inspekcijos leidimą, gali važiuoti, kai jų bendra masė neviršija 48 tonų, o ne 40 tonų, kurios yra apskaičiuotos paprastiems vilkikams. Specialiosios transporto priemonės gali gauti leidimus, galiojančius mėnesį arba metus, tačiau įsakymo 23 straipsniu iš jų išskiriami miškavežiai, kuriems privalu gauti vienkartinius leidimus kiekvienam reisui. Miškininkai ir medienos vežėjai bei pardavėjai tokį reikalavimą laiko sunkiai įgyvendinamu ir nemano, kad aktyviai naudosis išsikovota galimybe.
Susisiekimo ministerija į LŽ užklausą, kodėl iš visų specialiųjų sunkiasvorių transporto priemonių išskiriami miškavežiai, paaiškino, jog leidimų išdavimo tvarką reglamentuoja Kelių įstatymas, kuriame yra nustatytos leidimų važiuoti didžiagabaritėmis ar sunkiasvorėmis transporto priemonėmis sąlygos. „Yra bendra nuostata, kad leidimai išduodami vežti tik nedalomus krovinius ir tik tada, kai tokių krovinių negalima arba netikslinga vežti kitokiomis transporto priemonėmis. Tame pačiame įstatyme numatyta išimtis, kuri taikoma ir miškavežiams. Vadovaujantis šio įstatymo nuostatomis, transporto priemonėms, kurios viršija didžiausią leistiną masę, išduodami leidimai važiuoti tik vieną kartą, nors Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatyme transporto priemonėms iki 48 tonų bendrosios masės numatyti mėnesio mokesčiai”, – rašoma paaiškinime. Atsakyme taip pat pažymima, kad susisiekimo ministras negali nustatyti kitokių reikalavimų, nei yra numatyta minėtuose įstatymuose. Todėl, atsižvelgiant į minėtų įstatymų nuostatas, nustatyta, kad sumokėjus mėnesio mokestį išduodamas leidimas važiuoti vieną kartą. Leidimų važiuoti vieną kartą galiojimas negali prasidėti anksčiau ar baigtis vėliau už laikotarpį, už kurį buvo sumokėtas mėnesio mokestis.
„Daug kalbama apie ekologiją, bet esame priversti gainioti pustuštes mašinas. Jei bijoma, kad sulaužysim viadukus, tai juk galima numatyti aplinkinius maršrutus. O dabar kiekvieną kartą vis mokėk ir mokėk. Nenoriu nieko kalbėti, kiekvienam ir taip aišku, kad tai nesąmonė, bet įstatymas yra įstatymas, jį reikia vykdyti“, – LŽ guodėsi Trakų miškų urėdijos vyriausiasis inžinierius Romaldas Virganavičius ir pridūrė, jog miškavežiai yra transporto priemonės su šešiomis ašimis ir suporintais ratais, todėl jie gerokai mažiau gadina kelius negu paprasti vilkikai, juolab žiemą, kai kelių danga mažiau nei vasarą pažeidžiama ją slegiančios transporto priemonės masės. Miškininkams rūpi ir ekologija, ir kelių būklė, tačiau jie, būdami ir verslininkai, jau skaičiuoja nuostolius. Vienos didžiausių Lietuvoje miškotvarkos bendrovės „Timbex“ vykdomasis direktorius Robertas Ašmonas LŽ pateikė tokius skaičiavimus. Lietuvoje per metus iškertama 7–7,5 mln. kub. metrų medžių, iš kurių apie 5 mln. kubų pervežama sunkiasvoriu transportu. Vežant medieną miškavežiais, kai leidžiama bendra apkrova iki 40 tonų, per metus prireikia 250 tūkst. reisų, o vežant miškavežiais po 26 kubus (apkrova iki 48 tonų) – 190 tūkst. reisų. Taigi, per metus būtų galima sutaupyti 50–60 tūkst. reisų. Tokiu būdu medienos gabenimo sąnaudos sumažėtų 25 proc., arba 15 mln. eurų.
Visą straipsnį galite perskaityti čia:
