Simonas Gentvilas: Esame už 5% mokesčio panaikinimą

Klausimas (K): Kaip ketinate spręsti rezervuotų miškų nuosavybės atkūrimui klausimą?

Atsakymas (A): Toks laukimas yra nusikalstamas. Dešimtadalis Lietuvos miškų neturi realaus šeimininko. Rezervinius miškus saugomose teritorijose atiduosime urėdijų pavaldumui. Ūkinius miškus siūlysime privatizuoti gretimų valdų savininkams, siekiant optimalios žemėnaudos. Nesulaukus privataus kapitalo susidomėjimo, ūkiniai miškai būtų perduoti urėdijoms.

(K): Ar žinote, kokią žalą miškams daro miško žvėrys? Kas šią žalą žemių ir miškų savininkams turėtų atlyginti?

(A): Esu smulkus miško savininkas Endriejavo apylinkėse. Žinau, kokią žalą sukelia kirtaviečių jaunuolynams ir sodinukams laukiniai žvėrys. Tačiau ji nėra reikšminga aktyviai savo miškų ūkius prižiūrintiems savininkams. Manau, biurokratija administruojant tokias kompensacijas pranoktų jų dydį.

(K): Ar sutinkate, kad privatus miškų ūkis yra normali ūkinė veikla, nors ir turinti savo specifiką, tačiau kardinaliai neišsiskirianti iš kitų verslo šakų, tokių pvz. kaip žemės ūkis? Ką siūlysite keisti, kad „baudžiamasis“ 5% mokestis, taikomas išskirtinai miško savininkams būtų panaikintas ir kokius kitus veiksmus ruošiatės atlikti, siekiant mažinti šį bei kitus suvaržymus privačiam miškų verslui?

(A): Šiandieninė liberalų frakcija Seime nuosekliai kritikavo šį mokestį ir balsavo prieš jo įvedimą. Po spalio rinkimų šios nuostatos nesikeis.

(K): Ar žinote apie miško ir pamiškių servitutų problemas, su kuriomis susiduria miško savininkai? Kaip padėti miško savininkams patekti į miško valdas?

(A): Taip, tai Nacionalinės žemės tarnybos ir jos ankstesnių institucijų darbo klaidos. Pagal teisės aktus – ribinės sklypų linijos turėtų tarnauti šiems tikslams, tačiau kompromiso reikia ieškoti tiesiogiai su kaimyniniais sklypų savininkais.

(K): Ar galiojančios baudos už ūkinės veiklos pažeidimus nuosavame miške yra adekvačios pažeidimams?

(A): Neproporcingų baudų ir 5% mokesčio rezultatas buvo 2015 m. trečdaliu smukęs privačių miškų kirtimų apimtys lyginant su 2014 m. To negalima paaiškinti kainų svyravimu. Nuo grėsmingų baudų turi būti pereita prie geranoriško, bet griežto konsultavimo.

(K): Pažangios kaimyninės šalys, siekdamos efektyvių aplinkosaugos sprendimų mažinti oro taršą, ėmėsi didinti maksimalius miškovežio su kroviniu svorius. Koks turėtų būti maksimalus leidžiamas miškovežio su kroviniu svoris mūsų šalyje?

(A): Tai transporto politikos klausimas. Tačiau tarp Baltijos ir Skandinavijos kaimynų turime mažiausią leidžiamą miškovežių svorį. Tai neatrodo pagrįsta, o mūsų miško vežėjų ir medienos paruošimo kaina tampa brangi. Nelogiška po kelius gainioti pustuščius miškovežius ir dėl papildomos taršos. Nėra logiškų paaiškinimų, kodėl negalėtume susilyginti su Baltijos kaimynais maksimaliu svoriu iki 52 tonų.

(K): Kokį regite valstybinių miškų valdymo modelį?

(A): Privalome reaguoti į EBPO pastabas dėl urėdijų efektyvumo. Efektyvumo reikia siekti visų pirma per viso sektoriaus biurokratijos mažinimą, didesnį dėmesį miške dirbantiems specialistams, dubliuojančių funkcijų naikinimą. Urėdijos turi daugiau paslaugų pirkti iš privataus sektoriaus, tik taip užtikrinsime, 24 val. veikiančią įrangą miškuose.

Liberalų planuose yra numatyta iš 7 kontroliuojančių institucijų tame tarpe ir valstybinės miškų tarnybos visas inspektavimo funkcijas sutelkti Regioniniuose aplinkos apsaugos departamentuose.

Miškų ūkinė veikla privalo duoti ne tik socialinę, bet ir piniginę naudą valstybei. Tuo pačiu miškų ūkininkavimas ir gamyba turi tampriai dirbti su perdirbimo sektoriumi, turi remti naujų technologinių medienos startuolių kūrimąsi. Valstybiniai miškai turėtų būti aktyvų medienos sektoriaus klasterių iniciatoriai, o ne pasyvūs dalyviai.

(K): Ar sutinkate, kad valstybinius miškus galėtų prižiūrėti ne tik valstybiniai miškų operatoriai?

(A): Taip, bet tik ūkinius. Tačiau diskusija dėl tokių operatorių negali prasidėti nuo kalbų apie rizikų prevenciją, o ne apie galimą piniginę grąžą.

(K): Prašytume išvardinti bent tris Jūsų partijos miškų ūkio ir/ar aplinkosaugos specialistus, kurie, vykdytų pagrindines šių sričių pareigas valstybėje arba bent jau prisidėtų/prisidėjo prie Jūsų partijos rinkiminių nuostatų formulavimo?

(A): Prie liberalų Darnaus vystymosi ministerijos (taip būtų pervadinta Aplinkos ministerija) programos dirbo per 50 specialistų. Rengimo eigoje konsultuotasi su Aukštaitijos regiono urėdais, Lietuvos miško savininkų asociacija, Vakarų Lietuvos regiono medienos perdirbimo įmonėmis.

Liberalai visada pasisakė už kompetetingus specialistus ir konkurencingą personalo atranką. Tarp liberalų politinio pasitikėjimo asmenų turinčių didelę kompetenciją gamtos išteklių valdyme ir apsaugoje matome Valdemarą Jakštą (Panevėžio RAAD vadovą), Apolinarą Nicių (Akmenės vicemerą) bei Gedą Kukanauską (Aukštaitijos nacionalinio parko vadovą).

(K): Prašome įvertinti pastarųjų kadencijų LR Seimo ir Vyriausybės veiklas miškų ūkio srityje.

(A): Norėtųsi pagirti, tačiau, žvelgiant iš privataus miško savininko ir mokesčių mokėtojų pozicijų, kadencija buvo prasta. Privatiems miško savininkams įvesti nauji mokesčiai, verslui naujos papildomos biurokratinės normos. Tuo tarpu, valstybinių miškų urėdijos nepasižymėjo išskirtiniais pasiekimais tarp kitų valstybinių įmonių, bet buvo nuolatos apkalbamos žiniasklaidoje dėl didelės personalo kaitos, kuri neretu atveju ji sulaukė ir teisėsaugos dėmesio (Utenos urėdo konkursas).

Tuo tarpu pastarasis sąlyginis Lietuvos miškingumo padidėjimas yra labiau biurokratinis ir statistinis, performinant apaugusias pelkes ir pievas į miškus.

(K): Ačiū Jums už atsakymus.

Klausė Aidas Pivoriūnas