Padėkime susigaudyt
22.03.17
Praėjusį ketvirtadienį LR Seimas turėjo gerą progą pademonstruoti norą ištaisyti praėjusios kadencijos įvestą socialiai neteisingą ir ekonomiškai nepagrįstą miško savininkų apmokestinimą, be jau mokamų 15% gyventojų pajamų dydžio mokesčių įteisintus dar ir papildomus privalomuosius 5 procentų atskaitymus į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą iš pajamų už parduotą žaliavinę medieną ir nenukirstą mišką. Tačiau, kuomet buvo pristatytas Miškų įstatymo Nr. I-671 7 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas (Nr. XIIIP-192) eliminuojantis tolimesnį miško savininkų skurdinimą ir už jį balsuojama plenarinio posėdžio metu, tik 11 Seimo narių balsavo „už”, „susilaikė” 28 ir 39 balsavo „prieš”, taip prisidėdami prie tolimesnio sąmoningo privataus miškų ūkio žlugdymo.
Tarp norinčių keisti situaciją ir racionalių Seimo narių, kurie balsavo „už” buvo Aušrinė Armonaitė, Viktorija Čmilytė-Nielsen, Arūnas Gelūnas, Sergejus Jovaiša, Ričardas Juška, Jonas Liesys, Radvilė Morkūnaite-Mikulėnienė, Juozas Olekas, Edmundas Pupinis, Viktoras Rinkevičius ir Ingrida Šimonytė. Pagarba šiems Seimo nariams.
O likusiems, kurie balsavo „prieš” ar „susilaikau” ir kurių pavardes galima pamatyti čia, padėkime susigaudyt, nes šie parlamentarai pademonstravo ne ką kitą, bet panieką ir socialinį nejautrumą miškų savininkams kaip socialinei grupei.
Privačių miškų savininkų asociacija (PMSA) primena, kad papildomas miškų savininkų apmokestinimas buvo įvestas praėjusioje Seimo kadencijoje, galioja nuo 2015 metų ir tiesiogiai prisideda prie to, kad miškų savininkams trečdaliu sumažinus miškų darbų apimtis, šalies medienos pramonė pradėjo importuoti iki milijono kubinių metrų medienos iš Baltarusijos ir Rusijos, o miško savininkų mokami mokesčiai nukeliauja dviejų valstybinių institucijų Generalinės miškų urėdijos ir Valstybinės miškų tarnybos išlaikymui. Dėl netinkamai panaudojamų surinktų mokesčių ir apskritai kritiką miškų ūkio mokestinei bazei nekartą yra išsakiusios ir valstybės kontrolės bei audito organizacijos.
