Yra tai, ko nereikia

07.05.18

Lietuvoje Sosnovskio barščiai (lot. Heracleum sosnowskyi) paplitę labai plačiai, aptinkami beveik visoje teritorijoje – mažiausiai paplitęs pietinėje Vakarų Lietuvoje ir labai miškingose teritorijose (Dzūkijoje). Tai viena iš Lietuvoje augančių invazinių barščių rūšių, salierinių šeimos pašarinis augalas. Manoma, atvežtas apie 1950 metus iš Kaukazo, kaip ekspermentinis silosinis augalas. Gausūs smulkūs žiedai labai nektaringi, juos lanko daug įvairių vabzdžių, daugiausia musių, tačiau bitės barščio žiedų beveik visiškai nelanko, nes joms šis nektaras nuodingas.

Lietuvoje užauga iki 5 m aukščio. Stiebas status, tvirtas, apaugęs plaukeliais, šakotas. Šaknis liemeninė, iki 60 cm skersmens, labai tvirta. Lapai 50–60 cm ilgio. Žiedyno plotis gali būti iki 0,5 m. Žydi liepą–rugsėjį. Sėklas išbarsto rugpjūčio-spalio mėnesiais. Sosnovskio barštis plinta labai sparčiai, yra gan sunkiai išnaikinamas, vienas augalas subrandina vidutiniškai 20-100 tūkst. sėklų, kurias išbarsto net 4 metrų spinduliu. Be to, augalas puikiai atželia iš šaknų, net jei pjaunamas kelis kartus. Užaugina iki 10 cm storio šaknį, kuri giliai, iki 60 cm lenda (ar gal auga) į žemę.

Sosnovskio barštis – vienas iš labiausiai stelbiančių kitus augalus, pastebėta, kad jo kaimynystės nenori niekas, po juo išnyksta netgi žolė. Didžiausia problema, kad sparčiai sėklomis plinta apleistuose dirbamuose laukuose, miškuose, nenaudojamoje pievoje, pamiškėse, pakelėse, pelkių pakraščiuose, upių pakrantėse ir kt. – ypač dideli augalai subrandina iki 100 tūkst. sėklų. Kadangi ši rūšis yra nereikli augimo sąlygoms, sparčiai plinta sėklomis, brangūs naikinimo metodai, jo plitimo svarba reikšminga ne tik dėl invazyvumo į natūralias buveines, bet ir sukelia nemažus finansinius nuostolius ekonomikai, ypač žemės ūkio sektoriui. Sosnovskio barštis naikinimas įvairiais būdais – mechaniniais, cheminiais, kombinuotais, tačiau jie yra pakankamai brangūs, ilgalaikiai, reikalauja specialių apsaugos priemonių, kas dar labiau pabrangina naikinimą.

Ir jei žemės savininkai ar kiti žemės naudotojai nenaikina piktžolių, pasirodo jiems gali būti taikomos netgi sankcijos dėl neprižiūrimų plotų (įspėjimas arba piniginės baudos).

Sosnovskio barščio naikinimas: herbicidais, kurių veiklioji medžiaga yra glifosatas (4,0-6,0 l/ha.), mechaniniu būdu – augalus nupjaunant, jiems dar nepradėjus žydėti ir suariant iki 24 cm gylio. Kovoti su Sosnovskio barščiais naudojant herbicidus reikia pradėti pavasarį, kol augalai maži (iki 20-30 cm.). Jeigu nupurškus herbicidais dalis augalų išlieka ir atauga, maždaug po 30 dienų purškimą būtina pakartoti. Tačiau vertėtų nepamiršti, herbicidų negalima naudoti vandens telkinių pakrantėse, gyvenamosiose vietovėse ir kitose teisės aktais saugomose ir draudžiamose zonose. Purškti galima ir „Roundap’u”, kurio dozė turi būti dviguba. Kaip purkšti? – purkšti reikia esant ramiam ir sausam orui. Nevertėtų purkšti, kai karšta, esant aukštesnei nei 20 laipsnių temperatūrai, nes augalas puikiai prisitaikęs ir užpurkštą preaparatą tiesiog nugarina nuo savęs.

Jei augalai siekia apie 50 cm. aukštį, herbicidai jau gali būti neveiksmingi, tokiu būdu patariama sosnovskio barščius naikinti, juos nupjaunat. Žinoma ne vieną kartą, atžėlus ir vėl pjauti ir neleisti jiems žydėti. Prie to, dar vertėtų ir iškapoti jų šaknis, jas reikėtų nukirsti 10 cm. gylyje. Iškirstas šaknis reikia sunaikinti, nes sosnovskio barštis puikiai atželia ir iš šaknų.

Trečias paminėtas būdas, tai vietas, kuriose išplitę šie kenksmingi augalai giliai suarti (iki 24 cm. gylio), yra manoma, kad tokiame gylyje sėklos jau negali sudygti.

Svarbiausia naikinant kaip ir bet kurias kitas piktžoles, reikia neduoti augalui subrandinti sėklų, nes kuo mažiau augalų, tuo lengviau su jais kovoti.

Vertėtų nepamiršti, kad tai itin kenksmingas augalas, todėl naikinant reikėtų tinkamai save apsaugoti: vilkėti tik neperšlampamus drabužius, mūvėti pirštines, užsidėti akinius.

Sosnovskio barštis kelia daug problemų ne tik Lietuvoje, bet ir Europos Sąjungoje. Todėl Sosnovskio barštis 2016 m. paskelbtas invazine Europos Sąjungos rūšimi (įrašytas į Sąjungai susirūpinimą keliančių invazinių svetimų rūšių sąrašą) ir visos Europos Sąjungos valstybės narės įpareigotos valdyti Sosnovskio barščio plitimą. Plačiai paplitęs Latvijoje, Lenkijoje, Baltarusijoje, Estijoje, plinta Rusijoje, net už poliarinio rato. Kaimyninėje Latvijoje yra priimta visuotinė prievolė naikinti Sosnovskio barštį, siekiant bendrai spręsti šią problemą. Mokslininkai nuolat tobulina šio invazinio augalo naikinimo metodus – 2016 m. žiemą Latvijos ekspertų pasiūlytas integruotas biologinis-cheminis naikinimo metodas, kuris pernai metais išbandytas ir Lietuvoje bei jo rezultatai optimistiški – taikant pagal instrukcijas metodą, galima Sosnovskio barščio sąžalyną sunaikinti per 3-4 metus.