Nuo bendros iki privačios nuosavybių formų
Dažnai yra pastebima, kad Šiaurės šalių modelis, su stabiliomis, demokratiškai valdomomis institucijomis, skaidriomis rinkomis ir aiškiomis, nedažnai keičiamomis taisyklėmis, sukuria tvirtą pagrindą sėkmingam valstybės raidos vystymuisi.
Šiais metais KSLA parengė apžvalgą apie Šiaurės šalyse naudotą miškų nuosavybės sistemą par pastaruosius 500 metų, siekiant išsiaiškinti svarbiausius miškų nuosavybės raidos etapus, išryškinti miškų savininkų prigimtines ir rinkos sąlygomis įgytas teises ir pareigas.
Pasak apžvalgos rengėjų, privačios miškų nuosavybės vystymosi raida yra vienas svarbiausių veiksnių parodantis Šiaurės šalių miškų ūkio ir miškų pramonės modelio sėkmę. Tačiau ne vien sėkmės žingsniais buvo matuojama ši raida – per kelis pastaruosius šimtmečius nuosavybės formos keitėsi daugybę kartų, neapsieita be nacionalizavimo atvejų, išbandyta kolektyvinė ir individuali miškų valdymo formos, dar ir dabar tenka išgirsti kolektyvinės miškų nuosavybės formos kritikų balsų, kuomet ginčijami akivaizdūs pranašumai.
Privačių miškų nuosavybės vystymosi apžvalgą, parengtą KSLA, galima parsisiųsti iš čia:
