Vėjų pažeistų medynų tvarkymas

2020 04 06

Valstybinės miškų tarnybos Miško sanitarinės apsaugos skyriaus vedėjas Virgilijus Vasiliauskas atkreipia dėmesį į vėjų pažeistų medynų tvarkymą: Laiku nesutvarkius vėjo pažeistų eglių ir pušų, jas apniks žievėje, po žieve ir medienoje gyvenantys vabzdžiai: žievėgraužiai, graveriai, poligrafai, kirpikai, smaliukai, ūsuočiai, ragijai, ožiaragiai, blizgiai, ragauodegiai, straubliukai, medininkai, gręžikai, skaptukai ir kiti.

Gamtos užkoduota, kad medyne pavieniui ir nedidelėmis grupelėmis išsibarstę žalios eglių ir pušų vėjavartos-vėjalaužos yra pačios tinkamiausios daugumai žievėgraužių rūšių pradėti savo naują kartą. Todėl iš viso aplinkinio medyno į jas gausiai renkasi žievėgraužiai ir intensyviai apninka.

Didesni kiekiai spygliuočių vėjavartų-vėjalaužų pradžioje gali būti apnikti kiek mažesniu intensyvumu, nes sveikuose medynuose nebūna tokios vabzdžių gausos, negu „vėjas paruošė“ jiems apsigyventi tinkamų medžių kiekį. Tačiau dideliame vėjavartų-vėjalaužų kiekyje įsikūrę kenkėjai gali išauginti maksimalaus gausumo palikuonių vadas. Jiems nereikia tarpusavyje konkuruoti dėl vystytis tinkamos vietos, kaip būna pavieniuose medžiuose. Todėl laiku nesutvarkyti spygliuočiai medžiai pavojingi ir jei išversti-išlaužti pavieniui, ir jei – koncentruotai. Juose visuose pasidauginę kenkėjai išplis į aplinkinius sveikus medynus.

Vabzdžių liemenų kenkėjų monitoringas rodo, kad po 2010 m. škvalo, sekančius 2-4 metus žievėgraužio tipografo populiacija buvo žymiai gausesnė vėjo intensyviau pažeistuose regionuose. Pušų liemenų kenkėjų – kirpikų, taip pat didžiausias pagausėjimas sutapo su škvalo epicentru.

Galima apytiksliai prognozuoti, kad dabar vėjo pažeistuose nesutvarkytuose miškuose likusiose eglėse ir pušyse pasidaugins tiek kinivarpų, kad jų nauja pirmoji karta gali apnikti apie 2-3 kartus didesnį žalių medžių kiekį. Po to sekanti antra karta gali būti apie 5 ir daugiau kartų gausesnė. Patirtis rodo, kad vabzdžiai liemenų kenkėjai gali sudaryti žalingiausius plitimo židinius 2-4 metų laikotarpyje po vėjavartų atsiradimo, t. y. 2021-2023 metais. Klimato kaitos eiga tokiam nesustabdomam kinivarpų plitimui yra ypač palanki ir galimą kenkėjų protrūkį gali labai suaktyvinti.

Atsiradus vėjavartoms-vėjalaužoms, po to sekančius kelis metus visuomet daugiau kildavo ir žievėgraužių židinių. Jie labiau suaktyvėdavo sausringais metais. Jei sausrų nebūdavo, tuomet vėjų pažeidimai inicijuodavo mažesnio mąsto žievėgraužių židinius.

Vyresni miškininkai gerai pamena didžiausios per šimtmetį eglynų džiūties pasekmes. Ją inicijavo per vasarą miške likę gulėti didžiuliai kiekiai laiku nesutvarkytų vėjo pažeistų eglių. Su vėjavartomis sutapo labai sausi ir kaitrūs orai, kurie palankūs žievėgraužių plitimui. Istorija tokia, kad 1992 m. vėjavartų buvo virš 100 tūkst. m3, 1993 m. – net virš 2,5 mln. m3. Jas tvarkyti buvo baigta tik sekančiais 1994 metais. Todėl jose prisidaugino žievėgraužių, o sausi ir šilti 1992 bei 1994 m. orai sudarė labai palankias sąlygas jiems išplisti eglynuose. Žievėgraužiai per 1993-1997 m. nudžiovino apie 8,7 mln. m3 eglių. Dėl to žuvo apie du trečdaliai 60 metų ir vyresnių eglynų. Nudžiūvę eglės tada buvo kertamos pavėluotais sanitariniais kritikami, kada jas jau palikę „vabaliukai šeimininkavo“ šalia esančiose žaliose eglėse. Tuomet buvo baimintasi kirsti žievėgraužių apniktas egles su žaliais spygliais, laukta kol jie nubirs. Bet tuomet ir žievėgraužiai jau spėdavo jas palikti ir apnikti naujas egles. Pavėluoti kirtimai nebeturėjo jokios teigiamos įtakos eglynų džiūties stabdymui.

2018 ir 2019 metų orai buvo išskirtinai kaitrūs ir sausi. Perdžiūvo dirvos, pažemėjo gruntinių vandenų lygis. Tokios orų sąlygos medžiams sukėlė stiprius stresus ir juos nusilpnino. 2019-2020 žiema buvo išskirtinai šilta, nesulaukta nei šalčių, nei sniego, nei dirvos įšalo. Mūsų platumoje augantys medžiai žiemos ramybės laikotarpiu turi „pailsėti“. Dėl nenormalaus žiemojimo jie gali būti praradę dalį „energijos“ ir pavasarį bus mažiau gyvybingi. Dėl to bus mažiau atsparūs kenksmingų vabzdžių ir infekcinių ligų sukėlėjų atakoms. Kaip ir pernai, šį pavasarį dirva gali greitai perdžiūti. Vegetacijos pradžioje drėgmės trūkumas labai nusilpnina medžius ir sudaro palankias sąlygas liemenų kenkėjų puolimui.

Klimato pokyčiai vabzdžiams pailgina vystymosi laikotarpį. Jie anksčiau suaktyvėja pavasarį ir vėliau nueina žiemoti. Jiems gerėja sąlygos staigiai ir gausiai pasidauginti. Praėjusios šiltos žiemos sąlygos buvo palankios vabzdžiams peržiemoti, todėl jų didesnis kiekis galėjo sulaukti pavasario. Dėl to yra labai reali grėsmė, kad nesutvarkytos vėjavartos-vėjalaužos gali tapti kinivarpų greito pagausėjimo šaltiniu. Kenkėjams iš jų išplitus į medynus, gali kilti masinis eglynų ir pušynų džiūvimas, nes nusilpusių medžių sumažėjęs rezistentiškumas nestabdys tos „armijos puolimo“.

Europoje dėl žievėgraužių pakenkimo miškų masinio džiūvimo reiškinys kartojasi kas 20-30 metų. Jis glaudžiai siejasi su ekstremaliomis orų sąlygomis: tuo pačiu metu pasireiškiančiais vėjų pažeidimais ir sausaisiais periodais. Naujas džiūvimo etapas didžiausias per miškininkystės istoriją. Spygliuočių miškų džiūvimas per paskutiniuosius du dešimtmečius tapo globaliu reiškiniu. Dėl dar neregėto masto žievėgraužių išplitimo miškų džiūvimas kai kuriose Europos šalyse jau yra ekologinės katastrofos lygio. Daugelio Europos šalių miškų ūkiui 2018 ir 2019 metai buvo sunkiausi per paskutiniuosius 25-50 metų. Pagrindinė priežastis – kartu sąveikaujanti pasikartojančių uraganų ir rekordinių sausrų įtaka, sudariusi palankias sąlygas žievėgraužių masiniams židiniams išplisti. Pirmiausia nukentėjo šalys, kurių medynuose vyrauja eglynai, po to – kur pušynai.

Dėl žievėgraužio tipografo masinio išplitimo Čekijos, Vokietijos, Švedijos, Slovakijos, Austrijos, Šveicarijos, Slovėnijos, Baltarusijos, Lenkijos, Prancūzijos eglynuose 2018 m. buvo iškirsta apie 70-75 mln. m3 nudžiūvusių eglių, 2019 m. – apie 100 mln. m3. Tokį kenkėjo „siautėjimą“ inicijavo vėjų pažeidimai ir sausros.
Dėl viršūninio žievėgraužio pakenkimų dabar Europoje vykstantis pušynų masinis džiūvimas prasidėjo 2008-2010 metais. Dėl to Baltarusijoje, Lenkijoje, Ukrainoje ir Vokietijoje 2018 m. galėjo būti iškirsta 30-40 mln. m3 nudžiūvusių pušų, 2019 m. – dar daugiau. Pušynuose kenkėjo plitimui sąlygas sudaro klimato šiltėjimas.

Dėl žievėgraužių masinių pakenkimų 2018-2019 m. Europoje vykdytų būtinų kirtimų pasekmė: rinka persotinta spygliuočių mediena, jos kaina ženkliai krito, miškų ūkio pajamingumas staigiai sumažėjo, savininkai pažeistų miškų sutvarkymui iš savo šalių vyriausybių prašo finansinės pagalbos.

Europos šalių patirtis mažinant žievėgraužių žalą miškuose:

• Vienintelė veiksminga priemonė – sanitarinių kirtimų savalaikis vykdymas, kai kertami medžiai su juose besivystančiais kenkėjais. Kad pagaminta mediena neplatintų kenkėjų, ji turi būti pašalinama iš medynų arba nulupama žievė. Žievėgraužių apniktos kirtimo atliekos taip pat išvežamos iš kirtaviečių, arba susmulkinamos į drožles, ar sudeginamos.
• Keičiama miškų atkūrimo sistema, pereinant nuo monokultūrų į mišrius želdinius ir žėlinius. 
• Miškuose kuriami įvairiarūšiai ir įvairiaamžiai medynai. 
• Valstybinė parama skiriama stabilesnių miškų kūrimui ir formavimui.