Privačių miškų vizija: Gediminas Kirkilas

Antrasis į klausimus atsako Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininko pavaduotojas, Lietuvos Respublikos Seimo Europos reikalų komiteto pirmininkas, Lietuvos socialdemokratų darbo frakcijos narys, Lietuvos socialdemokratų darbo partijos pirmininkas Gediminas Kirkilas:

Klausimas (K): Kaip ketinate spręsti importuojamos iš trečiųjų šalių medienos produktų (biokuro) importo klausimą?

Atsakymas (A): Akivaizdu, kad didėjant biokuro importui iš trečiųjų šalių, tai turi neigiamos įtakos šalies bendrajam vidaus produktui, energetinei nepriklausomybei, vietiniams kuro gamintojams bei gyventojų užimtumui regionuose. Susidarius tokiai situacijai, biokuro gamintojų sektorius traukiasi, valstybė netenka dalies pajamų, didėja nedarbo lygis, todėl vis daugiau biudžeto lėšų yra skiriama socialinėms pašalpoms mokėti. Atsižvelgiant į tai, yra būtina nedelsiant imtis veiksmų, siekiant išlaikyti konkurencingus vietinius biokuro gamintojus. Reikia paminėti, kad importo ir eksporto klausimai, susiję su trečiosiomis pasaulio šalimis, yra išskirtinai Europos Sąjungos kompetencija ir savarankiškai valstybės negali įvesti muitų ar kitokių mokesčių, todėl nežadėsime to, kas yra sunkiai pasiekiama. Lietuvos socialdemokratų darbo partija siūlo priemones, kurias būtų galima įgyvendinti greitai ir efektyviai:

– didinti vietinių biokuro gamintojų konkurencingumą, skiriant didesnę ir prieinamesnę paramą iš ES paramos fondų (Kaimo plėtros fondas ir kt.) efektyvesnei, pažangesnei ir inovatyviai, mažiau taršiai technikai įsigyti;

– siekiant užtikrinti, kad mūsų šalį pasiektų tik kokybiškas ir saugus medienos biokuras, bendradarbiaujant su mokslininkais ir šios srities ekspertais, peržiūrėti Lietuvos Respublikos teritorijoje importuojamo kietojo biokuro kokybės ir sudėties reikalavimus, užtikrinti efektyvią importuojamo biokuro kontrolę bei skatinti atsakingo bei sąžiningo verslo praktiką;

– numatyti skatinimą miško savininkams už žaliavos biokurui paruošimą ir pateikimą rinkai.

(K): Kokių priemonių imsitės siekiant padidinti šalies miškingumą? Ar siūlysite naikinti nepasiteisinusį papildomą 5% dydžio mokestį už ūkinę veiklą miške? Kokius veiksmus ruošiatės atlikti, siekiant mažinti suvaržymus miškininkystei?

(A): Miškai yra vienas iš svarbiausių veiksnių, kovojant su klimato kaita. Nors Lietuva yra viena iš pirmaujančių šalių Europoje, skaičiuojant, kokią dalį valstybėje išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) absorbuoja miškai, būtina pabrėžti, kad šis absorbcinis potencialas mažėja, nes nėra įveisiama pakankamai naujų miškų, dėl mažo miškininkavimo intensyvumo daugėja negyvos medienos, vėluoja retinimo priemonės. Daugėjant aplinkosauginių reikalavimų, biurokratijos, pigaus importuojamo kietojo kuro iš trečiųjų šalių ir didėjant mokestinei naštai, ūkininkavimas miškuose tampa mažiau konkurencingas ir patrauklus. Atsižvelgiant į tai, privalome mažinti apribojimus miškininkystei, o juos taikyti tik atsižvelgiant į mokslininkų išvadas ir faktinius duomenis. Teikiame tokius siūlymus:

– atsisakyti prievolės visiems miško valdytojams, įskaitant ir privačių miškų savininkus, mokėti privalomuosius 5 procentų atskaitymus į valstybės biudžetą iš pajamų už parduotą žaliavinę medieną ir nenukirstą mišką, šių atskaitymų lėšas panaudojant bendrosioms miškų ūkio reikmėms finansuoti;

– įteisinti galimybę lengvatinėmis sąlygomis įsigyti „žaliojo“ dyzelino, kuris būtų skirtas miško ruošos darbams ir apvalios medienos gabenimui;

– atsisakyti perteklinių ir biurokratiją didinančių reikalavimų, pvz.: reikalavimų privatiems asmenims teikti informaciją ir dokumentus, kuriuos turi ar gali gauti pačios valstybinės struktūros, visas teikiamas paslaugas, įskaitant įvairių leidimų išdavimą, perkelti į elektroninę erdvę;

– siekiant mažinti biurokratinius apribojimus apskaitant mišku savaiminukais apaugusią ne miško žemę ar įveisiant mišką ne miško žemėje, siūlome supaprastinti žemės sklype esančių miško naudmenų įrašymą (pakeitimą) į Nekilnojamojo turto kadastrą supaprastinant tokių duomenų nustatymo procedūrą;

– subalansuoti saugomų teritorijų ir miškų savininkų interesus;

– remti taikomuosius mokslinius tyrimus klimato kaitos poveikio mažinimui ir ŠESD didesnės absorbcijos/mežesnės emisijos srityse;

– priemonėse aiškiai skatinti medienos, kaip statybinės medžiagos, panaudojimą.

(K): Kokius siūlytumėte kompensacinius mechanizmus už ūkinės veiklos ribojimus?

(A): Visų pirma, yra būtina pabrėžti, kad Lietuvos socialdemokratų darbo partija pasisako tik už moksliniais tyrimais ar faktiniais duomenimis pagrįstus ūkinės veiklos apribojimus, už kuriuos kiekvienu atveju miško savininkui turi būti teisingai kompensuojama. Lietuvos socialdemokratų darbo partija palaiko šias idėjas:

– kompensuojama turėtų būti ne tik už medieną, bet ir kitus realiai patirtus nuostolius, ar sumažėjusią miško vertę;

– kompensacijos turėtų būti mokamos ne tik už saugomose teritorijose taikomus apribojimus, bet ir kitus, veiklą ribojančius veiksnius;

– kompensavimo tvarka turėtų būti numatyta viename teisės akte, nustatant aiškią kompensacijos dydžio skaičiavimo metodiką bei vienodą kompensacijų dydį už vienodus apribojimus;

– kompensacijos turi būti teisingo dydžio, t. y. atitinkančios rinkos vertę ir periodiškai perskaičiuojamos;

– kompensacijos turi būti mokamos tol, kol yra taikomi apribojimai, o esant nuolatinio pobūdžio apribojimams, dėl kurių sklypo nebegalima naudotis pagal paskirtį, turėtų būti numatoma galimybė paimti žemę visuomenės poreikiams ir atlyginti rinkos verte.

(K): Ar sutinkate, kad privačių miškų lankymas turėtų būti galimas tik gavus savininkų leidimą?

(A): Pagal LR Miškų įstatymo nuostatas, visi piliečiai turi teisę laisvai lankytis tiek privačiuose, tiek valstybiniuose miškuose, išskyrus rezervatų ir specialios paskirties objektų (pasienio zonos, kariniai objektai ir kt.) miškus ir miškus, kuriuose tai apriboja kiti įstatymai. Lietuvos socialdemokratų darbo partija laikosi nuostatos, kad miškai yra visuotinė vertybė ir kiekvienas žmogus turi teisę vaikščioti po mišką ir jame ilsėtis, tačiau tuo pačiu turi būti užtikrinami miškų valdytojų interesai, kad miško lankytojai atsižvelgtų į atliekų tvarkymo reikalavimas, nešiukšlintų ar kitaip neniokotų gamtos, o pažeidėjai būtų baudžiami.

(K): Pažangios kaimyninės šalys, siekdamos efektyvių aplinkosaugos sprendimų mažinti oro taršą, ėmėsi didinti maksimalius miškovežio su kroviniu svorius. Koks būtų Jūsų matymas šioje srityje?

(A): Lietuvos socialdemokratų darbo partija palaiko maksimalaus miškovežio su kroviniu svorio didinimo idėją dėl šių priežasčių:

– tai leistų sumažinti krovinių reisų skaičių, taip išvengiant didesnių kuro, amortizacijos sąnaudų, mažinant medienos sąnaudas;

– šiuolaikiniai, modernūs miškovežiai, nors ir sunkesni, tačiau dažnai mažiau gadina kelio dangą, nes juose yra montuojamos papildomos ašys, ratai, yra saugesni ir mažiau taršūs;

– tai palengvintų administracinę naštą, gaunant leidimus medienos gabenimui.

(K): Prašome išvardinti tris esmines nuostatas privačių miškų atžvilgiu.

(A): Lietuvos socialdemokratų darbo partijos esminės nuostatos miškų atžvilgiu yra šios:

1.  Privalome skirti daugiau dėmesio tvarios miškininkystės politikai, inovatyvaus miškų ūkio vystymui, o ne apribojimų taikymui.

2.  Visi ūkinės veiklos apribojimai turi būti pagrįsti moksliniais bei faktiniais duomenimis, o juos taikant turi būti mokamos rinkos vertę atitinkančios kompensacijos.

3.  Valstybė privalo skatinti vietinių gamintojų konkurencingumą, teikdama jiems finansinę paramą bei mažindama mokestinę bei administracinę naštą.

(K): Prašome įvertinti pastarųjų kadencijų LR Seimo ir Vyriausybės veiklas miškų ūkio srityje.

(A): Tenka apgailestauti, kad mūsų valstybė neturi aiškios ir tvirtos miškų politikos strategijos, nors tai, atsižvelgiant į klimato kaitos, bioįvairovės išsaugojimo ir kitus iššūkius, turėtų būti viena iš prioritetinių sričių. Dažnai miškininkystei taikomi apribojimai nėra suderinami su visuomene, suinteresuotomis institucijomis, nėra pakankamai pagrįsti. Reglamentavimas, pagrįstas vien papildomais apribojimais, gali reikšti nepamatuotus ekonominius ir socialinius praradimus mediena paremtai pramonei, energetikai, šalies biudžetui ir Lietuvos visuomenei – todėl yra būtina ieškoti subalansuoto sprendimo – suderinti gamtosauginius apribojimus ir racionalų miško išteklių naudojimą. Iki šiol teisės aktuose nėra nustatyta kompensavimo tvarka už ūkinės veiklos apribojimus, išskyrus saugomas teritorijas, ir tik šioje Vyriausybėje prasidėjo diskusijos dėl tokios tvarkos nustatymo.

Galime pasidžiaugti, kad Žemės ūkio ministerija 2014-2020 m. investicijoms į miško plotų plėtrą ir miškų gyvybingumo gerinimą skyrė daugiau nei 68 mln. eurų, o šiais metais, siekiant išlaikyti gyventojų užimtumą bei skatinti miškininkystę, priėmė sprendimą padidinti išmokas jaunuolynų ugdymui nustatant 343 Eur vienkartinę kompensacinę išmoką už išugdyto jaunuolyno hektarą (vietoj 253 Eur/ha).

Politikas supažindino mus su partijos rinkimų į Lietuvos Respublikos Seimą programa, kurios dalyse „Gyvenimo kokybė. Energijos ir išteklių vartojimo efektyvumas” ir „Aplinkosauginio sąmoningumo ugdymas” išdėstytos nuostatos, su kuriomis taip pat siūlome susipažinti:

– peržiūrėsime miškininkystės politiką, atkursime dėl aplinkosaugos politikos nykstančias miško socialines, rekreacines funkcijas ir buveines;

– didinsime miškų plotus, remsime privačias iniciatyvas plečiant miškus;

– pakeisime Valstybinių miškų urėdijos tikslą – siekti nustatytų pelno rodyklių, bet ne beatodairiško miškų kirtimo sąskaita. Nustatysime tikslus racionaliam ūkininkavimui, miškų priežiūrai ir gausinimui, rekreacinių objektų bei rekreacinių paslaugų plėtrai;

– sieksime plataus visuomenės įtraukimo į sprendimų priėmimo procedūras gamtos, aplinkosaugos, kraštovaizdžio ir miškotvarkos klausimais;

– aplinkosauginį ar darnaus vystymosi švietimą formuosime rodydami sąveiką tarp sprendimų priėmimo, jų įgyvendinimo priemonių bei galutinio poveikio aplinkai, viešindami teigiamus pavyzdžius ir skatindami jais sekti;

– sieksime, kad visose šalies švietimo įstaigose būtų dėstoma aplinkosaugos mokymo programa;

– skatinsime suaugusiųjų ekologinį švietimą, ekologinę socialinę atsakomybę, ekologinio gyvenimo būdo propagavimą;

– skatinsime sąmoningą vartojimą, beatliekio veikimo principo diegimą biuruose, namų ūkiuose bei gamyboje, produktų be pakuočių (arba su daugkartinėmis pakuotėmis) populiarinimą;

– dėsime pastangas, kad vartotojai būtų nuolat informuojami apie aplinkos kokybės pokyčius, galimą poveikį žmogaus sveikatai ir aplinkai;

– skatinsime ir remsime dalijimosi ekonomiką, verslo socialinę atsakomybę.

(K): Ačiū Jums už atsakymus.

Klausė Aidas Pivoriūnas