Miškininkės miškuose

2021 12 13

Portalas 15min.lt rašo apie miškininkes miškuose: moteris miške, kaip vyras virtuvėje, manė mūsų senoliai. Suprask, moteris miškininkė kaip vyras kulinaras – misija neįmanoma. Toks stereotipas dar prieš keletą dešimtmečių buvo nepalenkiamas kaip plienas. Ir ne veltui.

Pamatyti vyrą gaminant namuose prilygo stebuklui, o Lietuvos miškų sistemoje dar vos prieš porą metų, kuomet įvyko miškų sistemos reforma, dirbo vos viena urėdė (iš 46 urėdijų)! Tiesa, kitokių pareigų būta, bet tai tebuvo venetai. Kad situacija kinta ir moterų šioje srityje daugėja, akivaizdžiai iliustruoja faktas, jog dabar miškų sistemoje kas penktas darbuotojas yra moteris, o iš 26 regioninių padalinių vadovų pareigoms užimti atrinktos 5 moterys.

Taip, iki 50/50 balanso dar toli, tačiau stereotipas byra ir diskriminacijos dėl lyties jau nebelikę, sako dvi šiame straipsnyje kalbinamos VĮ Valstybinių miškų urėdijos darbuotojos – Nemenčinės regioninio padalinio vadovė Viktorija Anikevičienė bei Kretingos regioninio padalinio miško auginimo specialistė Gražina Banienė. O ir jaunimo tarpe vis daugėja potencialių miškininkių. Neabejotinai tai įtakoja ir atgimęs Jaunųjų miškininkų būrelis bei jame esantys atsidavę gamtos žinovai ir mylėtojai. „Bėgant metams, moters – miškininkės įvaizdis pamažu susilygina su vyro – miškininko įvaizdžiu, ir visuomenei ši profesija tampa lygi lyčiu atžvilgiu. Manau, įtakos tam turi modernėjanti visuomenės pasaulėžiūra, bendras tautos mentaliteto kilimas.

Esame valstybė, kuri ilgą laiką kentė okupacijos priespaudą, iš kurios, nors fiziškai išsilaisvinome, deja psichologiškai išsilaisvinti reikia kur kas daugiau laiko. Pamažu laisvėdami savo mąstymu, gebame plačiau pažvelgti į situacijas, išgyvendinti pagrindo neturėjusias tradicijas.“ – sako Viktorija Anikevičienė.

„Štai prieš kelerius metus miškininkas prof. Romualdas Deltuvas rašydamas knygą apie miškų ūkį ir medžioklę Mažojoje Lietuvoje, Vokietijos archyvuose rado istorinį faktą susijusį su Kuršių Nerija ir moterimi miškininke.

1925 m. įvyko „iki tol negirdėtas dalykas” – Marta Schmidt, buvo paskirta miškų apsaugos pareigūne, Preilos/Pervalkos eigule ir ji tapo pirmąja moterimi miškininke Klaipėdos krašte, o vėliau ir visoje Vokietijos reicho miškų tarnyboje. Vietiniai gyventojai net iki šiol vieną Kuršių marių įlanką vadina „Martos bukta“, kur ir prasidėdavo Martos eiguva.“ – pasakoja Gražina Banienė.

Visą straipsnį galima perskiatyti čia: