Pavasarį pušynų spyglius vėl grauš pušinių pjūklelių lervos
2023-01-31
2022 metų rudenį paprastojo pušinio pjūklelio lervos masiškai graužė spyglius kai kuriuose Ignalinos regiono miškuose. Pušynuose nugraužė nuo 10 iki 100 % spyglių Vaišniūnų girininkijoje 1016 ha plote, Minčiagirės – 48 ha plote, pavieniai ūglių nugriaužimai buvo fiksuoti Kaltanėnų girininkijoje (nuo 2023 m. ji pervadinta į Tverečiaus). Buvo pažeistos įvairaus amžiaus pušų lajos ir pomiškis. Valstybinės miškų tarnybos Miško sanitarinės apsaugos specialistai visą rudenį stebėjo pjūklelių masinio išplitimo židinį, sekė kenkėjo vystymąsi, žvalgė pušynų pažeidimus.
Tarnybos specialistai parengė kenkėjų detalių apskaitų metodiką. Vėlyvą rudenį, kai iš lajų pjūklelių lervos nusileido žiemoti į miško paklotę ir virto kokonais, organizavo apskaitas. Jas vykdyti padėjo VĮ Valstybinių miškų urėdijos Ignalinos regioninio padalinio miškininkai. Surinkti kokonai laboratorijoje buvo ištirti, nustatytas patelių ir patinų santykis, ištirtas sveikatingumas, parazituotumas, apskaičiuotas vislumas. Pagal tuos duomenis buvo sudaryta spyglių nugraužimo prognozė. Prognozuota, kad 2023 metų pavasarį pavojingo pakenkimo židinio plotas apims 1192 ha, galimas spyglių netekimas nuo 30 iki 100 %.
Per metus išsivysto paprastojo pušinio pjūklelio dvi kartos ir jos gali du kartus graužti pušynų spyglius. Bet kenkėjas turi būdingą vystymosi bruožą – diapauzę. Ji gali pristabdyti ir užtęsti pušinių pjūklelių masinio dauginimosi židinių plitimą. Tuomet kokonuose esančių pjūklelių lervų fiziologiniai procesai sulėtėja ir per einamuosius metus vietoje dviejų kartų išsivysto viena karta ar jų vystymasis sustoja net kelis metus. Dalinė diapauzė, kai joje būna tik dalis kenkėjų. Ji židinio plitimo nesustabdo, tačiau ilgalaikės diapauzės metu masinio dauginimosi židiniai gali sunykti, jei jos metu aplinkoje susidaro kokonams išgyventi nepalankios sąlygos. Ar žiemojantys kokonai liks diapauzėje, tyrimams pagal metodikas jie imami nuo vasario vidurio, nes turi praeiti žiemos šalčio periodą. Tokie tyrimai reikalingi išsiaiškinti koks procentas pušinių pjūklelių patelių diapauzuoja, kiek pavasarį virs suaugėliais, kokią procentinę dalį sudaro parazituotos ir ligotos patelės. Pagal tai bus tikslinama 2022 m. rudenį sudaryta spyglius graužiančių kenkėjų pažeidimų prognozė ir teikiamos rekomendacijos naikinamųjų priemonių taikymui aviacijos pagalba.
Kadangi 2022 m. lapkričio pabaiga ir gruodis buvo žiemiški, o sausio pradžioje atšilo, buvo nuspręsta pabandyti ištirti ar kokonai reagavo į temperatūrinį pokytį. Gal galima nustatyti jų polinkį virsti suaugėliais anksčiau, nei nurodyta metodikose. Tam tikslui 2023 m. sausio pradžioje Valstybinės miškų tarnybos Miško sanitarinės apsaugos specialistai kenkėjo masinio išplitimo židinyje Vaišniūnų girininkijoje paėmė pušinio pjūklelio kokonus. Laboratorijoje tris savaites jiems buvo sudarytos pavasariui būdingos sąlygos. Po to atlikti jų būklės ir sveikatingumo tyrimai. Nustatyta, kad laboratorijoje iš diapauzės išėjo 100 % paprastojo pušinio pjūklelio kokonų, o iš jų 36 % kokonų buvo parazituoti ir ligoti. Pagal pirminius kokonų tyrimo duomenimis pasitvirtina 2023 metams sudaryta prognozė dėl galimo spyglių nugraužimo intensyvumo.
Medžių spyglius griaužiančius vabzdžius miškuose veiksmingai galima naikinti tik aviacijos pagalba apipurškiant insekticidais medynų lajose esančias jų lervas. Alternatyvų nėra, nes pradinėse masinio dauginimosi židinio stadijose kenkėjai gyvybingi, parazitų ir kitų natūralių priešų mažai, kitomis techninėmis priemonėmis neįmanoma pasiekti medžių lajų. Daugiametė patirtis rodo, kad geriausias efektas būna ir reikia mažiau lėšų, kai židiniai naikinami jų pirminėse kilimo fazėse, kada kenkėjų išplitimo plotas mažiausias.
