Gėda: Vilniui gali tekti ir šią žiemą pleškinti taršų mazutą ar brangias dujas

Anksčiau M.Burokas aiškino, kad biokuro bloko eksploatacijos pradžia buvo apskaičiuota įvertinus visas galimas rizikas. Pirmąją šilumą biokuro bloke buvo numatoma pagaminti šių metų pirmąjį ketvirtį, o bloko komercinės veiklos pradžia – birželį ar liepą.

Tačiau dabar paklaustas, kokiu pajėgumu VKJ veiks per šį šildymo sezoną, kokią šilumos dalį ji pagamins sostinei, jėgainės atstovas Artūras Ketlerius sakė, kad biokuro blokas nuo vasaros pradžios tiekia šilumos energiją bandomuoju režimu. Tiesa, jis žadėjo, kad blokas šilumos energiją tieks jau šio šildymo sezono metu, bet atšalus, kai šilumos poreikis didėja, bus atliekami katilų ir turbinos reguliavimo darbai ir bandymai, kai veikiama maksimaliu režimu.

„Šiuo laikotarpiu biokuro blokas gamins ir vilniečiams tieks šilumos energiją, bet svarbu pabrėžti, jog jėgainei, dirbančiai bandomuoju režimu, pirmiausia keliamas tikslas išbandyti visus režimus ir pašalinti realiomis veikimo sąlygomis atsiradusius gedimus“, – aiškino A.Ketlerius.

Anksčiau minėta, kad VKJ biokuro ir atliekų blokai gali patenkinti 40 proc. Vilniaus šilumos poreikių. A.Ketlerius tikino, kad konkretų mėnesį pagaminamos šilumos kiekis priklauso nuo šilumos aukciono rezultatų ir šilumos poreikio – lauko temperatūros.

Vasarą VKJ biokuro saugojimo aikštelę pasiekė pirmasis traukinių sąstatas su latvišku biokuru. Bet tai – tiktai lašas jūroje. Traukiniu atvežto biokuro užteko patenkinti iki 10 proc. vieno vasaros mėnesio Vilniaus šilumos poreikio. „Siekdami užsitikrinti pastovų ir pakankamą biokuro tiekimą mūsų jėgainei nusprendėme išskaidyti kuro tiekimą ir kaip antrąjį tiekimo šaltinį pasirinkome Latviją“, – vasarą tvirtino M.Burokas.

Anot jo, toks žingsnis pasiteisino, buvo matomas nemenkas Latvijos tiekėjų susidomėjimas, dėl to biokurą pavyko įsigyti už labai palankią kainą. Dabar A.Ketlerius aiškino, jog Latvijoje VKJ įsigijo tik bandomąjį biokuro krovinį, kad išbandytų tiekimo grandines, turimą infrastruktūrą. „Tolesnius pirkimus Latvijoje atliksime atsižvelgdami į poreikį“, – sakė jis.

Vis dėlto Vilniaus kogeneracinės jėgainės vadovas jau prieš pusmetį neatmetė, jog rizika, dėl kurios gali būti dar kartą atidėta įrenginio veiklos pradžia, išlieka. „Rizika visada yra. Kol kas mes tas rizikas matome ir valdome, ir atrodo, kad tas planas pagal geopolitinę situaciją, pagal medžiagų tiekimą, pagal rinkos situaciją atrodo realus. Bet, be abejo, mes lygiai taip pat matėme ir tikėjome, kad tas planas galėjo būti ir šiek tiek anksčiau“, – pripažino M.Burokas.

Pasak jo, pagrindinės rizikos susijusios su rangovų paieška ir sutrikusiu statybinių medžiagų tiekimu. Be to, visas VKJ projektas, įskaitant biokuro ir atliekų deginimo įrenginius, pabrango apie 10 proc. Pradinė viso VKJ projekto kaina siekė 351 mln. eurų. VKJ dar veikia atliekų blokas, kuris šilumos energiją šildymo sezoną tieks kaip įprasta.

Anot A.Zuoko, lengviausia šiandien kaltinti Ukrainoje karą pradėjusią Rusiją, jai įvestas sankcijas ir pasaulyje brangstančias dujas, bet nepriklausomybę nuo rusiškų išteklių užsitikrinti buvo įmanoma dar prieš gerą dešimtmetį. Buvusio mero teigimu, politikams tereikėjo nesišiaušti prieš tuo metu milžiniškas investicijas į Vilniaus šilumos ūkį pasiūliusius Prancūzijos investuotojus.

Sostinės šilumos ūkį nuomojusi bendrovė „Dalkia“ (dabar „Veolia“) dar 2010 metais siūlė visiškai atsisakyti deginti gamtines dujas ir pereiti prie biokuro. Bendrovė norėjo investuoti kone pusę milijardo litų (apie 150 mln. eurų) ir pastatyti biokuro jėgainę. „Tai buvo privati investicija, be jokios europinės paramos, bet kažkam būtent tai ir nepatiko“, – priminė politikas.

Skaitykite daugiau: https://www.lrytas.lt/verslas/mano-pinigai/2023/10/16/news/tokiu-budu-namus-sildantiems-gyventojams-itemptas-metas-nezinia-kokiu-kainu-tiketis-28760875