Miškininkai – protestuoja, o medienos perdirbėjai vos tramdo paniką: tokios situacijos dar nėra buvę

2024-01-24

Sostinės Gedimino prospekte ne tik protestuojantys ūkininkai birbina traktorius. Į jų gretas įsiterpė ir miškavežiai, nes problemos, kurios apniko miško savininkus, vis dar nėra įveiktos.

Jau pačią pirmąją protesto dieną miškavežis su Privačių miškų savininkų asociacijos iškaba sustojo prieš visą traktorių koloną ties Katedra, – kad būtų gerai regimas ten, kur ūkininkai išrikiavo savo techniką.
Leidimų išdavimas suakmenėjo
Medienos perdirbėjai jaučiasi taip, tarsi sėdėtų ant parako statinės. Darbams miškuose teliko vos daugiau nei mėnuo, o leidimai kirtimams „Natura2000“ teritorijose nuo gruodžio 6-osios tebėra pakibę.
Vidutiniškai per sezoną miškininkai paruošia apie 7 mln. kubų žaliavinės medienos, iš jų kone pusę – apie 3–3,5 mln. kubų būtent tuose miškuose, kur į valdas yra įsiterpusių saugomų teritorijų.
Į „Natura 2000“ teritorijas – Europos Sąjungos specialių saugomų teritorijų tinklą – patenka ir valstybiniai, ir privatūs įvairių grupių miškai, iš viso Lietuvoje – apie 600 tūkst. hektarų. Kirtimai juose gali būti vykdomi, tačiau tai turi būti daroma atsižvelgiant į nustatytus ribojimus.

Taigi miško valdose, į kurias yra įsiterpusių europinės svarbos buveinių, šiuo metu medkirčiams dirbti nevalia – kirtimai yra sustoję, nors žiema tam yra tinkamiausias laikas.
Valstybinės miškų tarnybos (VMT) portalui lrytas.lt yra sakiusi, kad nuo gruodžio, prieš tvirtinant vidinės miškotvarkos projektus ir išduodant leidimus kirsti mišką „Natura 2000“ teritorijose, miškų savininkai arba miškotvarkos projektų rengėjai turi pateikti Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos (VSTT) poveikio aplinkai reikšmingumo išvadas.
Jei bus nustatyta, kad poveikio aplinkai vertinimas (PAV) yra reikalingas, miškų savininkai privalės jį atlikti. Esą taip gruodžio pradžioje nutartyje nurodė Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas.
Visa bėda, kad nuo gruodžio iki šiol VMT kas savaitę yra pateikiama kone po 400 prašymų išduoti leidimus, bet iš jų dabar tėra patvirtinta vos keletas miškotvarkos projektų.
Miškininkams tai – katastrofiška situacija. Juk „Natura2000“ teritorijose ūkinė veikla galima iki kovo 15 dienos, ir tyla miškuose turės įsivyrauti iki rugpjūčio 1-osios.
Įsipareigojimai – be žaliavos?
Leidimų išdavimas tebėra įstrigęs. Saugomų teritorijų įstatymas, pagal kurį buveinės steigiamos privačiose miško valdose irgi kelia daug sumaišties, štai todėl užtat miškininkai ir stoja proteste greta ūkininkų. Apie tai prakalbo Medienos perdirbimo asociacijos vadovas Raimondas Imbrasas.
„Medienos perdirbimo pramonę kausto įtampa. Visi miškotvarkos projektai tebėra sustabdyti, net ir tie, kuriems leidimai buvo išduoti iki teismo sprendimo – iki gruodžio 6-osios. Neleidžiama paimti medienos iš miško, nes reikia gauti naują leidimą.
Vadinasi, reikia gauti informaciją iš VSTT, užpildyti nurodytas formas miškų tarnyboje. Tai padaryti – sudėtinga, skambinant konsultacijoms – niekas neatsiliepia.
Pramonė įžvelgia grėsmę, kad nutrūks žaliavos tikimas. Skaičiuojame, kiek galime negauti medienos ir ką reikės daryti, jei iš apyvartos iškris apie 3 mln. kubų žaliavos“, – sakė R.Imbrasas. Anot jo, kitose šalyse jos nusipirkti beveik neįmanoma – nei Latvijoje, nei Lenkijoje.
Buveinės – lyg paslaptis
Mįslingas saugomų teritorijų atsiradimas miško valdose, sudėtingas prarastų pajamų kompensavimo mechanizmas, neadekvatus kompensacijų dydis, taip pat – niekaip nepanaikinamas diskriminacinis 5 proc. mokestis, taikomas privačių miškų savininkams už parduotą žaliavinę medieną ir įtarimai, kad, galbūt, į Lietuvą skverbiasi biokuras iš trečiųjų šalių.
Tai – rūpesčiai, kurie pančioja privačių miškų savininkus. „Saugomų buveinių atsirado daugybėje ūkinių sklypų, o tai reiškia, kad žmonių turimo miško vertė smarkiai sumenko, nes dėl atrastų saugomų gamtos vertybių jose ribojamas ūkininkavimas.
Taip, reikia saugoti gamtą, svarbūs yra ir įsipareigojimai Europos Sąjungai, tačiau taip pat privalu tinkamai kompensuoti miško savininkams už tai, ką jie, saugodami gamtą, praranda“, – sakė Privačių miškų savininkų asociacijos vadovė Giedrė Šlevinskė.
Pasak jos, miškininkai ne šiaip sau sustojo į gretą su savo reikalavimus valdžiai keliančiais ūkininkais. „Pagrindinės mūsų problemos liko neįveiktos. Miško savininkai negauna pranešimų apie jų valdose įsteigiamas teritorijas. Nėra derinamos sutartys su miško savininkais dėl prarastų pajamų kompensavimo, o ir pats kompensavimo mechanizmas yra sudėtingas, kompensacijų dydis – neadekvatus. Nors Aplinkos ministerija žada ateityje pranešti apie naujai įsteigtas buveines, o ką daryti su senomis, kurių labai daug pristeigta privačiose valdose? Miško savininkai apie jas sužino nebent tada, kai ima planuoti kirtimus“, – sakė G.Šlevinskė.
Pagal Saugomų teritorijų įstatymą, už saugomose teritorijose nustatytus veiklos apribojimus brandaus miško savininkams turi būti išmokamos vienkartinės arba kasmetinės kompensacijos. Vienkartinė kompensacija apskaičiuojama atsižvelgiant į vidutines medienos kainas rinkoje ir vidutines medienos ruošos sąnaudas tais metais, kai miško savininkas pateikia prašymą ją išmokėti.
„Gaudamas vienkartinę kompensaciją miško savininkas įsipareigoja toje valdoje absoliučiai nieko nebedaryti. Visa bėda, kad viskas daroma tarsi slapukaujant. Juk pagal procedūrą pirmiausia miško savininkai turėtų būti įspėjami apie jų valdose suformuotą buveinės teritoriją. Ir tik tada turėtų būti pasirašoma neterminuota gamtinių vertybių apsaugos sutartis ir išmokama kompensacija. Bet šiuo metu to nėra, ir miškai, jų savininkams nė nežinant, tiesiog yra nacionalizuojami“, – teigė G.Šlevinskė.
Yra ir kitas atsiskaitymo su savininkais būdas – kasmetinė kompensacija. Ji mokama tokiais atvejais, kai miško valdose vėlesniam laikui – 30-čiai metų yra atidedamas brandžių medynų kirtimas, ir tokiu būdu kompensuojami pajamų netekimo nuostoliai. Tokiais atvejais miško savininkui kasmet mokamos tik palūkanos, kurios negali būti mažesnės nei 3,5 proc. Jos apskaičiuojamos vertinat tai, kiek galėjo būti gauta pajamų iškirtus medžius ir pardavus medieną rinkoje, bet atėmus jos ruošos sąnaudas.
„Niekaip neįveikiamas ir tas 5 proc. mokestis, skaičiuojamas pardavus žaliavinę medieną. Nors jo paskirtis – miško keliams tvarkyti bei priešgaisrinei saugai, vis tiek jis nukeliauja į valstybės biudžetą. Tai – nesąžiningas mokestis, užkrautas miškų savininkams. Yra ir nuogąstavimas, kad biokuras į Lietuvą patenka iš trečiųjų šalių. Valstybė turėtų atkreipti į tai dėmesį ir pasigilinti, kas vyksta. Gal tikrai ji nežino?“, – svarstė Giedrė.

Skaitykite daugiau: https://www.lrytas.lt/verslas/rinkos-pulsas/2024/01/24/news/miskininkai-protestuoja-o-medienos-perdirbejai-vos-tramdo-panika-tokios-situacijos-dar-nera-buve-30219169