Atmosferos sanitarai
Pasak Aplinkos ministerijos Miškų departamento direktoriaus Valdo Vaičiūno, Lietuvos miškai tvarkomi pagal visame pasaulyje pripažįstamus darnaus miškininkavimo principus. Mūsų šalyje iškertama apie 60 procentų kasmečio prieaugio, kai sakysim, Skandinavijos šalyse šis rodiklis siekia 90 procentų.
Per paskutinius dvidešimt metų Lietuvos teritorijos miškingumas padidėjo 2 proc. Dėl tausojančio miškų naudojimo ir miškų plotų didėjimo mūsų šalies miškuose kasmet sukaupiamas vis didesnis medienos tūris, didėja miškų ekonominė vertė ir jų potencialas. Tačiau nežiūrint to, Lietuvos miškams kaip ir ekosistemoms visame pasaulyje įtaką daro klimato kaita. Dėl šiltėjančio klimato keičiasi mūsų miškų rūšinė sudėtis, mažėja spygliuočių, ypač eglių.
Šiltėjant aplinkai daugėja ekstremalių klimato reiškinių – uraganų, škvalų, sausringų laikotarpių. Tai sukelia vėjovartas, vėjolaužas, medžiai apsilpsta, juos nesunkiai pažeidžia mūsų kraštams nebūdingi, iš šiltesnių platumų atkeliavę kenkėjai. Šiltesnis Lietuvos klimatas jiems jau tinkamas veistis. Daugėja ir medieną pūdančių grybų, plinta medžių ligos. Lapuočiai medžiai ir mišrūs miškai tokias besikeičiančias sąlygas pakelia geriau ir yra atsparesni.
Visą straipsnį apie miškus, kaip atmosferos sanitarus galite rasti čia:
