Miškų bendruomenės kreipimasis į Seimą ir Vyriausybę
2025-09-02
Rugpjūčio 29 d. Kaune susirinkę miškininkai, mokslininkai, miško pramonės ir privačių miškų savininkų atstovai priėmė rezoliuciją dėl dabartinės miškų politikos krypties.
Pastarųjų metų sprendimai ir nuolatiniai teisės aktų pakeitimai nepagrįstai riboja miškininkystę, didina biurokratiją ir kelia grėsmę sektoriaus ateičiai. Skaičiuojama, kad artimiausiu metu medienos paruoša gali kristi net iki 20 %, o tai reikštų ne tik mažesnes pajamas miškų savininkams, bet ir valstybės biudžetui.
Rezoliucijoje teigiama, jog chaotiška saugomų teritorijų plėtra dažnai neturi aiškaus ryšio su gamtos vertybių išsaugojimu – teritorijos plečiamos formaliai, o už apribojimus miško savininkams tinkamai neatsiskaitoma. Tokia politika, vietoje realios aplinkosaugos, kuria „šešėlinių“ ribojimų tinklą, kuris diskredituoja pačią gamtos apsaugą.
Didelį nerimą kelia ir tai, kad iš miškų valdymo struktūrų vis labiau šalinami miškininkai profesionalai. Sprendimus priima žmonės, neturintys miškininkystės patirties, o specialistų balsas ignoruojamas.
Miškų bendruomenė pabrėžia, kad tokia kryptis gresia ne tik ekonominėmis ir socialinėmis problemomis, bet ir gamtinių išteklių praradimu. Tik atsakingas, mokslo ir praktikos pagrindu vykdomas miškininkavimas gali užtikrinti, kad Lietuvos miškai liktų įvairūs, gyvybingi ir naudingi visai visuomenei.
Reikalavimai XX Vyriausybei:
1. Realybėje įgyvendinti Socialdemokratų rinkimines nuostatas: „Vykdant pokyčius, darančius įtaką Lietuvos miškų ūkio ir medienos pramonės sektoriams, juos grįsime kaštų ir naudos analize bei vengsime radikalių veiksmų, griaunančių šalies ekonomiką. Nauji apribojimai ūkinei veiklai nebus įvedami, kol sąžiningai neatsiskaityta su miško savininkais už anksčiau įvestus ribojimus“.
2. Užtikrinti tvarų miškų naudojimą, remiantis ne tik ekologiniais, bet ir ekonominiais bei socialiniais principais. Veikla turi būti projektuojama, atsižvelgiant į Lietuvos biudžeto finansines galimybes ir ES tam faktiškai skiriamą finansavimą.
3. Parengti ir teikti Seimui tvirtinti mokslu grįstą miškų ir miškų ūkio vystymo Strategiją, kurioje būtų aiškiai apibrėžti tvaraus ūkininkavimo principai skirtingo prioriteto daugiafunkciniuose miškuose, gaunant didžiausią ekonominę, socialinę ir aplinkosauginę naudas. Strategijoje būtina nustatyti aiškius tvaraus miško naudojimo rodiklius, siejant juos miškotvarkos nustatytais tolygaus miško naudojimo kriterijais. Taip pat svarbu įtvirtinti aiškius miškų išsaugojimo, atsparumo klimato kaitai didinimo tikslus, kartu užtikrinant tvarią medienos tiekimo grandinę bei valstybės ūkio ir bioekonomikos stabilumą. Įstatymų tobulinimas turėtų sekti paskui patvirtintą Strategiją.
4. Išsaugoti Valstybinės miškų urėdijos finansinį tvarumą ir ekonominį savarankiškumą. Tik finansiškai pajėgi įmonė galės išlaikyti darbo vietas ir teikti ekologines, socialines ir ekonomines paslaugas, kaip ją įpareigoja galiojantys teisės aktai.
5. Būtina atlikti Lietuvos miškuose esančių, skirtingą statusą turinčių, saugomų teritorijų ir plotų, kuriuose papildomai apribota ūkinė veikla, inventorizaciją, kuri, prognozuojame, patvirtins, kad jau dabar tvari ūkinė veikla yra ribojama ženkliai didesniame nei 30⁒ miškų plote.
6. Būtina išlaikyti dabartinį daugiafunkcinį miškų valdymo modelį, kuris yra tvarus, pagrįstas daugiamečiais moksliniais tyrimais ir atitinka FOREST EUROPE gaires, kurias ratifikavo 45 Europos šalys. Šis modelis grįstas tolygiu ir saikingu miško naudojimu ūkiniams tikslams, kartu teikiant didelį socialinių ir ekosisteminių paslaugų paketą. Šio modelio kryptingas griovimas šalies biudžetui atneš milijardinius nuostolius dabar, kai šalis karštligiškai ieško ginkluotųjų pajėgų finansavimo šaltinių ir sukels didžiules socialines įtampas vien dėl to, kad šiuo metu valstybė neturi tokių lėšų, kurios reikalingos miško savininkų kompensacijoms išmokėti ir valstybinių miškų sistemos veiklą finansuoti iš valstybės biudžeto.
7. Remiantis gerąja praktika ir Seimo koalicijos sutartimi, kurioje teigiama, kad žmonės į postus bus skiriami remiantis profesionalumo ir kompetencijos kriterijais, reikalaujame miškininkų sugražinimo į svarbiausius miškininkystę reguliuojančius pareigybes. Pribrendo laikas, kad į šalies miškų sektoriui vadovaujančius ar jį atstovaujančius ir kontroliuojančius atsakingus postus pagaliau būtų skiriami miškininkystės išsilavinimą ir patirtį miškininkystėje turintys specialistai.
8. Priimant sprendimus, kurie turi rimtas ekonomines ir socialines pasekmes šalies ūkiui, vadovautis ne emocijomis ar ideologija, o pasitikėti miškininkystės (miškotvarkos) mokslininkų ir specialistų teikiamomis išvadomis ir rekomendacijomis. Viliamės, kad svarbiausių šalies dokumentų, liečiančių miškininkystę ir miško pramonę (pradedant Vyriausybės programa), kūrime bus įtraukti ir profesionalūs miškininkai.
9. Grąžinti miškininkystės sektoriui lygiavertį su kitais sektoriais institucinį svorį.
10. Greta Vyriausybės struktūrų, siūlome atkurti Miškų konsultacinę tarybą, kurioje dirbtų geriausi miškų sektoriuje veikiančių organizacijų specialistai.
