Ar kenkia kelmų rovimas?

26.10.15

Skandinavijos miškų ūkio mokslo žurnale „Silva Fennica” autoriai K. Mjöfors ir M. Strömgren su kitais kolegomis nagrinėja gana kontroversišką temą apie kelmų rovimo įtaką miško paklotei. Taip pat buvo tiriama, ar kelmų rovimas kaip nors gali prisidėti prie didesnių CO2 emisijų.

Anksčiau buvo manoma, kad kelmų rovimas yra blogis pats savaime, nes sumažina pūvančios medienos kiekį miško paklotėje ir kelis pastaruosius dešimtmečius tiek Skandinavijos, tiek Baltijos šalyse netrūko rekomendacijų ar net draudimų šalinti kelmus po kirtimų.

Pastarojo tyrimo duomenys leidžia teigti, kad kelmų rovimas ne tik, kad nepadidina CO2 emisijų, bet netgi jas mažina, nes paaiškėjo, kad kelmuose yra sukaupta didelė organinės kilmės anglies koncentracija. Kita vertus, galingi traktoriai arba ekskavatoriai, kurie yra dažniausiai naudojami kelmų rovimui teršia aplinką išmetamosiomis dujomis, o tai yra tiesioginė neigiama kelmų rovimo pasekmė. Ją mažinti galima, jei tik nėra poreikio kelmų išvežimui arba sukapojimui į biokurui skirtą skiedrą, susmulkinus paskleidžiant ant miško paklotės paviršiaus, tokiu būdu miško paklotė greičiau įsisavina kelmo medienos puvimo metu dūlančias organines medžiagas, nei kad kelmas dešimtis kartų ilgiau pūtų po žeme ir nebūtų santykinai naudingas miško paklotės maisto medžiagų apyvartoje.

Autoriai taip pat nustatė, kad kelmų išgabenimas iš kirtaviečių teigiamai įtakoja medelių prigijimą.