Atrado lietuvišką biokurą

2022 04 18

Rado tai, kas guli po nosim. Arba geriau vėliau, nei niekada. Taip galima vertinti LR aplinkos ministerijos, kartu su kitomis institucijomis pradėtą lietuviško biokuro paiešką. Ministerija savo pranešime spaudai skelbia, jog ieško papildomų galimybių apsirūpinti biokuro žaliava iš nacionalinių išteklių ir taip  kompensuoti jos trūkumą nutrūkus importui iš Baltarusijos. Tam bus panaudota iki 700 tūkst. m3 kirtimo liekanų potencialo, daugiau medienos tikimasi surinkti iš miškų, rezervuotų nuosavybės teisėms atkurti. 

Vienas iš greičiausiai įgyvendinamų žaliavos biokurui tiekimo didinimo šaltinių yra miško kirtimo liekanos. VĮ Valstybinių miškų urėdija, įvertinus technologinius ir aplinkosauginius aspektus, kasmet gali pateikti ir teikia rinkai apie 400 tūkst. m3 kirtimo liekanų. Dabartinėje situacijoje jos visos bus panaudotas biokuro gamybai ir pateks į šalies katilines.

Tuo tarpu privačiuose miškuose šios žaliavos teikimas dėl minėto baltarusiškos skiedros antplūdžio iki šiol buvo žemas. Tikimasi, kad per pastaruosius metus išaugus miško kirtimo liekanų paklausai ir jos kainai padidėjus tris kartus, šios žaliavos gamyba privačiuose miškuose taip pat stipriai išaugs. 

Didžiausias lig šiol nenaudojamas medienos šaltinis yra rezervuoti nuosavybės teisėms atkurti miškai, kurių šiuo metu likę apie 140 tūkst. ha. Greitesnis šių miškų perdavimas nuolatiniams šeimininkams leistų papildomai rinkai patiekti 600-800 tūkst. m3 medienos per metus, dalis kurios būtų panaudota ir biokuro gamybai. Suprantama, šis procesas nėra greitas, todėl tikėtina, kad naujam šildymo sezonui bus pateikta mažesnioji minėto kiekio dalis. 

Kiti siūlomi sprendimai – medienos ruošos efektyvumo didinimas, miško ugdymo kirtimų intensyvinimas, griovių, trasų ir technologinių linijų intensyvesnis valymas, perbrendusių minkštųjų lapuočių medynų naudojimo privačiuose miškuose skatinimas – leistų  padidinti medienos tiekimą 800-900 tūkst. m3 per metus. Tai reikšmingai prisidėtų prie medienos poreikių tenkinimo, tačiau dėl technologinių, teisinių, ekonominių ir kitų priežasčių šių priemonių įgyvendinimui reikia daugiau laiko, nei likęs pusmetis iki naujo šildymo sezono.

Kai kurioms šių priemonių, ypač privačiuose miškuose, gali reikėti ir papildomo finansinio skatinimo. Tai labiau į tolesnę perspektyvą ir energetinės nepriklausomybės stiprinimą nukreiptos priemonės.