Atsodinote mišką, o ką daryti toliau?

2022-09-06

Atsakingi miško savininkai atsodina savo miškus, bet ar pasodinus galima juos palikti gamtos stichijų valei? Dažniausiu atveju, norint užauginti gražų, vertingą mišką turime jį puoselėti ir atlikti būtiniausius darbus.

Taigi pirmieji medelių priešai, kurie atakuoja ką tik pasodintas pušeles yra pušiniai straubliukai. Jie nugraužia sodinuko žievę, brazdą, medeliai žūsta labai greitai, praėjus vos mėnesiui laiko po pasodinimo. Privatiems miško savininkams geriausias ginklas kovoti su šiais mažais, bet daug žalos darančiais vabaliukais yra purškimas insekticidais. Purkšti visą plotą nerekomenduojama, geriausia apdoroti kiekvieną pušelę atskirai, taip reikės mažiau chemikalų ir nežus naudingi vabzdžiai.

Kas gi dar trukdo medeliams išgyventi? O gi greičiau už medelius auganti miško augalija, smėlynuose ji skurdi, tad pirmus 2-3 metus galite būti ramūs, bet derlingi dirvožemiai jau pirmaisiais metais stelbia sodinukus. Didžiausią pavojų kelia rudenį nenušienautos žolės, jas prispaudžia sniegas ir medelis yra nulenkiamas, kitais atvejais ir nulaužiamas. Pavasarį vaizdas gali nenudžiuginti, nes daugelis medelių neatsities. Jei želdiniuose vyrauja žolės ir plotas nedidelis, šienaujama trumpu dalgiu, jei yra daugiau atžalų reikėtų naudoti krūmapjovę, šiek tiek padeda žolių apmindymas aplink medelius. Šienauti reikėtų ne tik vasarą, bet ir vėlyvą rudenį.

Svarbu žinoti, kad ne visada visi medeliai prigyja, ypač jei sodintojai buvo nepatyrę. Taip pat gali būti bloga sodmenų kokybė, pulti kenkėjai, ligos. Todėl rudenį želdinius reikėtų apžiūrėti, ir jei prigijo mažiau negu 85 procentai sodmenų, pavasarį reikėtų atsodinti didesniais sodmenimis. Rudenį galima sodinti, tačiau svarbu tai padaryti, kuo greičiau, kad spygliuočiai prieš žiemą spėtų prigyti. O jei sodmenų išliko mažiau nei 25 procentai, želdiniai laikomi žuvusiais ir bus reikalingas sodinimas iš naujo.

Priešas želdiniams – miško žvėrys, nuo mažiausių pelėnų iki stambiausių kanopinių. Jie minta medžių žieve ir ūgliais. Pušaites ir eglutes saugoti reikia nuo stirnų, elnių, danielių ir briedžių. Tam dažniausiai naudojami repelentai, kuriuos reikia tepti rudenį. Tepamas medelio viršūninis ūglis, tepti verta trečiaisiais, ketvirtaisiais metais, kai medelių žiemą nebeapsaugo sniegas. Reikėtų žinoti, kad repelentai nėra nuodai, tai tik lipni, žvėrims neskani ir sunkiai nuplaunama priemonė, kuri yra pagaminta iš muilo, smėlio, dervos ar panašių medžiagų.

Patikimiausia priemonė apsisaugoti nuo žvėrių yra tvoros. Tai pats brangiausias apsaugos būdas, todėl rečiau taikomas. Norint, kad tvora būtų efektyvi priemonė apsaugai, ji turėtų būti bent 2,5 m aukščio. Ąžuoliukus, uosiukus, klevukus galima tepti repelentais ir apsieiti be tvoros, bet, kadangi šiuos medelius reikia tepti per visą stiebelį, patogiau būtų aptverti biržę tvora arba pasirinkti individualiai kiekvienam medeliui skirtas plastikines apsaugas. Tiek tvorą tiek plastikines apsaugas būtina prižiūrėti kiekvienais metais, dažnu atveju jas tenka pataisyti. Ir žinoma reikėtų nepamiršti, kuomet apsauga nebereikalinga ją tinkamai sutvarkyti ir neteršti gamtos.