Bendrai valdomų miškų nauda

Šiaurės šalyse bendrai valdomi miškai turi gilias tradicijas. Viena priežasčių yra ta, kad bendrai valdomos miško valdos jų savininkams leidžia samdyti miškininkus specialistus apjungtų valdų priežiūrai, o tai žymiai sutaupo savininkų laiko ir lėšų bei garantuoja mažesnę miškinikavimo klaidų galimybę.

Be to, kuomet miško savininkas nusprendžia įlieti savo turimą miško valdą į greta esančias, jam nereikia galvoti kas ir kada galėtų parengti miškotvarkos projektą, vykdyti kirtimus, sekti medienos rinkos pasikeitimus ir sukti galvą dėl pingančios ar brangstančios apvaliosios medienos kainų ar kokiu intensyvumu atlikti miško retinimo darbus ir kiek medžių palikti po kirtimo hektare.

Suomijos miškų tyrimo instituto mokslininkai domėjosi, kuri miškų valdymo forma – individuali ir bendra nuosavybė teikia naudą miško valdos savininkui ar savininkams. Vienas iš vertinimo kriterijų buvo įvertinti pamečiui gaunamas pajamas iš miško ūkinės veiklos. Per pastaruosius dvidešimt metų Suomijoje dvigubai išaugo bendrai valdomų miškų skaičius, nes keitėsi teisės aktai, kurie palengvino ūkininkavimą bendrai valdomuose miškuose, nes suteikė mokestinių lengvatų.

Antti Pajula, miškų tyrimo instituto specialistas pasakoja, kad jei bendrai valdomos miško valdos metinė apyvarta yra mažesnė nei 200 tūkst. eurų, tokiai miško valdai nėra privalomas finansinis auditas, pakanka normalios apskaitos. Pagrindinis mokestis už bendrai valdomų miškų naudojimą yra pelno mokestis ir jo tarifas siekia 28 proc., palyginti su 32 proc. kuris taikomas individualiam miško savininkui.

Atkreiptinas dėmesys, kad šie mokesčio tarifai yra pelno apmokestinimas, gyventojų pajamų apmokestinimo už miško ūkinę veiklą Suomijoje nėra. Pelno mokestis skaičiuojamas nuo gautos pajamų už parduotą apvaliąją medieną sumos, atėmus visas su miško ūkine veikla susijusias išlaidas ir veiklos administravimo kaštus.

Daugiau apie bendros nuosavybės miškų valdymo privalumus galima paskaityti čia: