Celiuliozės gamykla Estijoje anglies dvideginio lygio nepakels

18.12.17

Po ketverių metų pradėsianti veikti celiuliozės gamykla Estijoje, Tartu, anglies dvideginio atmosferoje lygio nepakels, nes šalutiniai gamybos produktai virs energija, rašo Rima Rutkauskaitė dienraštyje „Verslo žinios”.

Stambaus celiuliozės kombinato statybos planai sukėlė Tartu apskrities gyventojų nuogąstavimą. Kad juos nuramintų, projekto iniciatoriai užsakė ekologams parengti studiją apie galimą kombinato poveikį aplinkai. Tyrimas, kurį atliko Švedijos Stokholmo aplinkos instituto Estijos padalinys, įrodė, jog anglies dvideginio kiekis atmosferoje nepadidės – atvirkščiai, jis gali sumažėti, nes šalutiniai celiuliozės gamyklos produktai virs žaliąja energija. „Išgaunama energija pateks į bendrą elektros tiekimo sistemą ir iš dalies pakeis energiją, kuri gaunama deginant skalūnus – tai, kaip žinia, didina anglies dvideginio kiekį”, – aiškina Evelina Piirsalu, Stokholmo aplinkos instituto Talino centro ekspertė.

Suprantama, kad stambaus perdirbimo kombinato poveikis matuojamas ne tik išmetamu anglies dvideginiu – daugelis aplinkosaugos organizacijų įsitikinę, kad kombinatui reikės pernelyg daug žaliavos. „Daugelis organizacijų ir žmonių norėtų, kad miško kirtimo apimtis mažėtų, bet gamykla tikrai nepadės mažinti kirtimo”, – pabrėžia Linda-Mari Viali, nevyriausybinės organizacijos „Estiškų miškų gerovei” atstovė.

Potencialių būsimo kombinato savininkų atstovai tikina, kad sprendimas dėl statybos bus priimtas tik atlikus išsamią ekologinę ekspertizę. „Tyrimų, kuriuos turėsime atlikti, sąrašas labai ilgas – bus vertinama, kaip tai paveiks vandens telkinius, jų lygį ir temperatūrą, kaip bus utilizuojamos atliekos, kokių gali kilti logistikos problemų. Šie tyrimai tai neatsiejama planavimo proceso dalis”, – pabrėžia Aadu Pollis, vieno iš investuotojų „Est-For Invest” Valdybos narys.

Investuotojai tikisi, kad celiuliozės kombinatas pradės veikti 2022 metais, jo metinis pajėgumas siektų 700 tūkst. tonų. Per metus būtų sunaudojama apie 3 mln. kubinių metrų žaliavos – popiermedžių, skiedrų ir kt. Toks didelis medienos poreikis kilstelėtų kainą ir sukeltų žaliavos stygių, ypač, įvertinant, kad stambų medienos perdirbimo klasterį planuojama statyti ir Lietuvoje, greta Klaipėdos.