Darius Ulickas: Keliame miškų draudimo idėją

Klausimas (K): Kaip ketinate spręsti rezervuotų miškų nuosavybės atkūrimui klausimą?

Atsakymas (A): Darbo partijos nuomone, rezervuotus miškus turi ir toliau prižiūrėti urėdijos, o visos su rezervuotų miškų grąžinimo klausimais dirbančios institucijos turi dėti maksimalias pastangas kuo greičiau grąžinimo procesą užbaigti.

(K): Ar žinote, kokią žalą miškams daro miško žvėrys? Kas šią žalą žemių ir miškų savininkams turėtų atlyginti?

(A): Miško žvėrių daroma žala gali būti išties didelė ir pridaryti daug nuostolių. Suprantama, kad už savo turtą pirmiausiai yra atsakingas pats savininkas, tačiau turint omenyje miškininkystės verslo specifiką, reikia ieškoti kitų būdų, nes nei viena šalis tikrai nenori įsipareigojimų prisiimti vieni. Darbo partija kelia specialaus draudimo idėją: savininkai turėtų turėti galimybę apdrausti savo miškus draudimo bendrovėje, o ji prisiimtų riziką ir padengtų nuostolius reikalui esant. Suprantama, kad niekur nedingtų valstybės įsipareigojimai padėti savo piliečiams ir verslui – pagalba galėtų būti suteikiama mažesnių mokesčių ar kitu pavidalu.

(K): Ar sutinkate, kad privatus miškų ūkis yra normali ūkinė veikla, nors ir turinti savo specifiką, tačiau kardinaliai neišsiskirianti iš kitų verslo šakų, tokių pvz. kaip žemės ūkis? Ką siūlysite keisti, kad „baudžiamasis“ 5% mokestis, taikomas išskirtinai miško savininkams būtų panaikintas ir kokius kitus veiksmus ruošiatės atlikti, siekiant mažinti šį bei kitus suvaržymus privačiam miškų verslui?

(A): Sutinkame, kad tai yra normali ūkinė veikla. Tačiau nesutinkame, kad minimas 5 proc. mokestis už miško kelių priežiūra yra „baudžiamasis“. Miško keliais vienaip ar kitaip daugiausiai naudojasi miško savininkai, o didžiausią žalą keliams padaro ūkine veikla besiverčiančių asmenų ar įmonių naudojama sunkioji technika. Bet kokiu atveju keliai privalo būti prižiūrimi ir tvarkomi, tačiau atsakomybę dėl to privalo dalintis visos suinteresuotos pusės. Suprantame kaip tai atrodo iš miško savininkų, besiverčiančių miškininkyste, pusės, tačiau vienodos taisyklės įprastiniams automobilių keliams neturi būti taikomos, nes tikrai tame yra „speficikos“: jais nesinaudoja visi ar dauguma vairuotojų, jie nėra skirti įprastinei veiklai.

Tačiau, verta pabrėžti, kad dalis transporto priemonių valdytojų (tolimųjų reisų sunkvežimiai, kiti sunkiasvoriai automobiliai) moka papildomus mokesčius, kad galėtų naudotis Lietuvos keliais. Galbūt būtų verta pagalvoti ir apie kitokį 5 proc. perskirstymą, nes akivaizdu, kad miško kelius gadina technika, o ne savininkai. Tiesa, padidėję vežėjų kaštai greičiausiai vis tiek atsilieps miškininkams, tačiau dėl konkurencijos ir kitų kintamųjų tai ekonomiškai mažiau pasijaustų miškų savininkams.

Esame atviri diskusijoms šiam ir kitiems pakeitimams ir laukiame konstruktyvių pasiūlymų iš suinteresuotų pusių. Nesame griežtai nusistatę palaikyti vieną ar kitą pusę.

(K): Ar žinote apie miško ir pamiškių servitutų problemas, su kuriomis susiduria miško savininkai? Kaip padėti miško savininkams patekti į miško valdas?

(A): Darbo partija pasisako už tai, kad turėtų būti sudarytos sąlygos savivaldybėms ir urėdijoms servitutinių kelių klausimus spręsti vietose, atsižvelgiant į kiekvieną unikalią situaciją.

(K): Ar galiojančios baudos už ūkinės veiklos pažeidimus nuosavame miške yra adekvačios pažeidimams?

(A): Neturime konkrečios informacijos apie baudų efektyvumą miškininkystės srityje. Šia informacija disponuoja Aplinkos ministerija ir jai pavaldžios institucijos, ne Seimas. Ministerija turėtų pateikti išsamią analizę, jeigu baudų klausimas būtų iškeltas Seime, tuomet būtų galima diskutuoti apie jų dydį ir efektyvumą.

Bet kokiu atveju baudos neišvengiamumas, o ne jos dydis turėtų būti pagrindinis kriterijus. Labai svarbu, kad kontroliuojančių institucijų elgesys netaptų grynai biurokratiškas ir šabloniškas, o pareigūnai matytų skirtumą tarp smulkaus neatitikimo vienai ar kitai taisyklei dėl netyčios ir tyčinio, piktybinio elgesio.

(K): Pažangios kaimyninės šalys, siekdamos efektyvių aplinkosaugos sprendimų mažinti oro taršą, ėmėsi didinti maksimalius miškovežio su kroviniu svorius. Koks turėtų būti maksimalus leidžiamas miškovežio su kroviniu svoris mūsų šalyje?

(A): Primename, kad dabartinis Seimas jau padidino leidžiamą maksimalų krovinio svorį.

Darbo partija nėra diskutavusi, kaip turėtų elgtis toliau, todėl negalime pateikti vertinimo. Manome, kad toks dalykas turėtų būti vertinamas grynai mokslinėmis žiniomis: ar tikrai tarša sumažės? Ar žala padaroma keliams nebus santykinai didesnė nei „sutaupoma“ tarša? Šiuos atsakymus gali duoti tik kruopštūs tyrimai, kuriais partija vadovautųsi, jeigu toks klausimas būtų vėl svarstomas Seime.

(K): Kokį regite valstybinių miškų valdymo modelį?

(A): Dabartinis miškų valdymo modelis mus iš esmės tenkina, valstybinis miškų ūkis dirba gerai, jo nereiktų keisti.

(K): Ar sutinkate, kad valstybinius miškus galėtų prižiūrėti ne tik valstybiniai miškų operatoriai?

(A): Šis klausimas jau ne kartą buvo keliamas, tačiau pasiliekama prie valstybinio valdymo. Manome, kad toks modelis teisingas, nes nebūtų logiška, jeigu valstybines įmones ir jų vykdomą veiklą pradėtų vykdyti privatūs subjektai. Valstybė yra aiškiai apsisprendusi, kokias veiklas turi vykdyti valstybinės įmonės (paštas, geležinkeliai, vandens tiekimas ir t.t.), nes tokioms veikloms negali galioti vien tik pelno motyvai. Valstybiniai miškai tikrai patenka į šią kategoriją, nes jiems negali būti taikomas TIK pelno tikslas: tai ir rekreacija, ir ekologija, ir aplinkosauga ir t.t.

(K): Prašytume išvardinti bent tris Jūsų partijos miškų ūkio ir/ar aplinkosaugos specialistus, kurie, vykdytų pagrindines šių sričių pareigas valstybėje arba bent jau prisidėtų/prisidėjo prie Jūsų partijos rinkiminių nuostatų formulavimo?

(A): Darbo partija nėra sudariusi šešėlinio ministrų kabineto sąrašo. Su miškais susiję  klausimai tektų būsimo aplinkos ministro kompetencijai, jeigu nutiktų taip, kad Aplinkos ministerijos „portfelis“ po rinkimų atitektų Darbo partijai, partija tikrai atrastų kompetentingų žmonių į ministrus, tačiau šiuo metu jų įvardinti negalime.

(K): Prašome įvertinti pastarųjų kadencijų LR Seimo ir Vyriausybės veiklas miškų ūkio srityje.

(A): Darbo partija iš esmės veiklas miškų ūkio srityje vertina teigiamai. Šios kadencijos Seimas ir Vyriausybė kiek įmanoma įsiklausė į miškų ir žemių savininkų argumentus ir perkėlė juos į teisės aktus.

(K): Ačiū už išsakytą poziciją.

Klausė Aidas Pivoriūnas