Domisi Baltijos šalių miškais
12.10.15
Baltijos šalyse privatus miškų ūkis nuo Skandinaviškojo skiriasi keliais požymiais: mažesnės vidutinės valdos pagal plotą, didesni miško kirtimo amžiai, žymiai daugiau griežtesnių teisės aktų, tačiau didesnė bioįvairovė bei mažesnė vidutinė valdos kaina. Taip sako Švedijos nekilnojamojo turto valdymo bendrovės „Skogssällskapet” atstovas Baltijos šalyse p.Carl Kling interviu spaudai prieš Švedijos Karaliaus ir verslo delegacijos misiją Lietuvoje, kuri įvyko praėjusią savaitę.
Baltijos šalyse privačios miško valdos dažnai išsidėsčiusios yra fragmentiškai ir didžioji dauguma miško savininkų tapo žemvaldžiais tik per pastaruosius 20 metų po to, kai atgavo nacionalizuotą protėvių žemę. Tai reiškia, kad žinių ir motyvacijos lygis labai skiriasi tarp miškų savininkų.
„Skogssällskapet” investuoja į Baltijos šalių miškus, o šios įmonės pavyzdys skatina ir kitus investuotojus domėtis miškais Estijoje, Latvijoje ir Lietuvoje. Pasak p.Kling, Baltijos šalių miško valdų vertę galima padidinti jas konsoliduojant į didesnius vienetus. Pastebima tendencija, jog užsienio kapitalo įmonės vis dažniau tampa miško savininkais ir siekia sukurti nekilnojamojo turto valdymo vienetus, kurie paremti masto ekonomijos principais.
Kaip skiriasi Baltijos šalys, taip ir miškai jose skiriasi. Anot p.Kling, Latvijoje, yra daug medynų, kurie yra jaunesni ar vidutinio amžiaus. Estijoje dėl brandžių medynų galima gauti didesnes pajamas iš kirtimų jau artimiausioje perspektyvoje, o ir vidutinis medynų amžius yra bene dešimt metų didesnis nei kaimyninėje Latvijoje. Be to, pasak pašnekovo, Estijoje, medienos perdirbimo pramonė yra labiau išsivysčiusi nei Latvijoje ir Lietuvoje, o tai reiškia, kad miško valdos tenai yra brangesnės.
Lietuvoje gi situacija apibūdinama kaip didesnio medienos tūrio viename hektare pačių smulkiausių miško valdų šalis. Čia ir miško kainos mažiausios, todėl šalis šiuo metu kaip niekad yra patraukli dėl investicijų. Yra keletas svarbių veiksnių, kurie gali nulemti miško valdų kainas įr kuriuos reikia žinoti tiems, kas ketina investuoti į miško žemę Baltijos regione: miško valdos turi būti arčiau medienos pramonės ar uostų, paklausesni eglės, pušies ir beržo medynai, svarbu žinoti miško kirtimo perspektyvą dešimties metų laikotarpyje, dėl gana uždaros nekilnojamojo turto rinkos Baltijos šalyse sunku prognozuoti pasiūlą.
