EBPO aplinkosauginio veiksmingumo apžvalga
2021 10 04
Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija (EBPO) pristatė pirmąją mūsų šalies aplinkosaugos veiksmingumo apžvalgą, jos pagrindines išvadas ir rekomendacijas. Jose pateikiamos 43 rekomendacijos, kurias įgyvendinusi šalis galėtų daryti tolesnę pažangą siekdama aplinkosaugos tikslų ir tarptautinių įsipareigojimų. 2021 m. birželio 30 d. posėdyje EBPO Aplinkosauginioveiksmingumo darbo grupė aptarė ir patvirtino vertinimą ir rekomendacijas.
Pirmojoje EBPO atliktoje Lietuvos aplinkosaugos veiksmingumo apžvalgoje nagrinėjama mūsų šalies pažanga, įgyvendinant aplinkosauginius tikslus ir tarptautinius klimato politikos įsipareigojimus, pateikiamos rekomendacijos, padėsiančios siekti tvaraus vystymosi, žiedinės ekonomikos tikslų, patariama, kaip paspartinti perėjimą prie tvaresnių transporto rūšių.
Sveikintina, jog pastaruoju metu pagerėjo biologinės įvairovės, būtent bendrijai svarbių buveinių ir rūšių, stebėsena. Miškai taip pat atlieka svarbų ekonominį vaidmenį, suteikia rekreacinių galimybių ir sulaiko anglies dioksidą. Jų svarba pripažįstama nacionaliniu tikslu – iki 2030 m. padidinti miškų plotą nuo 33,7 proc. (2018 m.) iki 35 proc. Pastaraisiais metais miškų plotas iš tiesų didėjo, o tai skatino miško įveisimo išmokos privatiems žemės savininkams ir apribojimai paversti miško žemę kitomis naudmenomis.
Saugomos teritorijos užima 17 proc. sausumos ploto ir 23 proc. šalies išskirtinės ekonominės zonos jūroje. Šalis pasiekė Aičio 17 proc. sausumos teritorijų tikslą ir viršijo 10 proc. jūrų ir pakrančių teritorijų tikslą. Tačiau saugomų teritorijų valdymas instituciškai suskaidytas. Biologinės įvairovės apsaugos pastangos daugiausia priklauso nuo projektinės Europos Sąjungos finansinės paramos. Lietuva svarsto galimybę sujungti daugybę regioninių saugomų teritorijų agentūrų į vieną nacionalinę agentūrą, kurios valdymas būtų labiau koordinuotas.
Siūloma integruoti biologinės įvairovės aspektus į Vyriausybės politiką; gerinti biologinės įvairovės apsaugos priemonių planavimą ir įgyvendinimą bei biologinės įvairovės būklės priežiūrą už saugomų teritorijų ribų ir apsvarstyti galimybę įvesti mokėjimus už ekosistemų paslaugas ir tvarų miškų valdymą, užtikrinti biologinės įvairovės apsaugos programų finansinį tvarumą.
Lietuvos aplinkosaugos veiksmingumo vertinimo ataskaitą anglų kalba galima rasti čia:
