Energijos išteklių perspektyva
LR energetikos ministerijos duomenimis, šiuo metu Lietuvoje iš atsinaujinančių energijos išteklių pagaminama energija sudaro apie 15 proc. visos suvartojamos energijos. Europos Sąjungos direktyva dėl skatinimo naudoti atsinaujinančių išteklių energiją įpareigoja Lietuvą šį rodiklį iki 2020 metų padidinti iki 23 procentų. Energijos gamybai taikomos miško kirtimo atliekų, šiaudų, komunalinių atliekų deginimo technologijos.
Vienas iš perspektyviausių atsinaujinančiųjų energijos šaltinių yra įvairių rūšių bioenergija, gaunama iš medienos (malkų, skiedrų, pjuvenų, briketų, miško ruošos bei medienos perdirbimo gamybos atliekų), šiaudų, biodujų, sąvartynų dujų. Didžiausi ištekliai ir plačiausiai naudojamas – įvairių rūšių medienos kuras. Lietuvos miškuose susidarančios kirtimo ir miškų valymo atliekos yra viena perspektyviausių vietinio kuro rūšių, o miško kirtimo atliekų potencialas gali sudaryti apie 1 milijoną kubinių metrų per metus. Iš šių resursų per metus galima būtų pagaminti 2152 GWh energijos.
Šalies miškų išteklių, tinkamų eneregijai išgauti, ateities perspektyvos apžvalgą, galima parsisiųsti iš čia:
